Latvijoje ir Estijoje dūmų detektorius namuose turinčių asmenų skaičius auga, tačiau Lietuvoje – lieka nepakitęs.
Mūsų bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, Estijoje šiuos įrenginius namuose naudoja net 94 proc. gyventojų, Latvijoje – 76 proc. visuomenės narių, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 65 procentus.
Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik šešerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių skaičius Lietuvos žmonių namuose stabilizavosi ir nebeauga. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisro rizikos. Galime pasidžiaugti mūsų šalies kaimynais, nes Estijoje šie įrenginiai yra naudojami beveik visose gyvenamosiose patalpose, mobiliuoju gaisrininku vadinamo įrenginio neturi tik keli procentai visuomenės narių.
Tyrimo duomenimis, dūmų detektoriaus namuose neturi 23 proc. Lietuvos, 15 proc. Latvijos ir vos 3 proc. Estijos gyventojų.
Kad tokių situacijų būtų galima išvengti, namuose reikėtų įsirengti ne tik Lietuvoje privalomus dūmų detektorius, bet ir anglies monoksido detektorius, kurie jau kelerius metus yra privalomi kaimyninėje Estijoje.
Namuose įrengti detektoriai padeda apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. Matome nemažai atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, vos spėja, o kartais ir nebegali ištrūkti iš pastato. Atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti. Savo praktikoje matome ne vieną atvejį, kai išgirdę detektoriaus signalą, žmonės spėja išbėgti, laiku iškviesti ugniagesiai išgelbsti namą nuo sunaikinimo.
Nors gaisrą patyrusiems žmonėms žala yra atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose nėra sumontavę, tačiau praktika rodo, kad be detektoriaus gaisrai gyvenamuosiuose būstuose padaro gerokai didesnius nuostolius žmonių namams bei juose esančiam turtui.
Praėjusiais metais „Gjensidige“ Baltijos šalių gyventojams išmokėjo beveik 3 mln. eurų gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti, iš jų 2,2 mln. eurų – Lietuvoje nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms. Vidutinė ugnies padaryta žala sudarė 1,5 tūkst. eurų.
Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga.
Metų pradžioje padidėjusio gaisringumo atvejai parodė, kad dūmų detektorių svarbu ne tik įsirengti, bet ir pasirūpinti, kad jis veiktų. Ugniagesiai kasmet rengia prevencines akcijas, pataria kaip tinkamai eksploatuoti šiuos įrenginius ir juos dalija gyventojams. Tačiau žmonės patys taip pat turėtų dūmų detektorių prevenciškai patikrinti paspaudę jo suveikimo mygtuką. Nuo detektorių periodiškai reikėtų nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį. Kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą.
Deja, detektoriaus signalą žmonės dažnai ignoruoja, todėl pavėluoja būstą apsaugoti nuo gaisro nuostolių.
Apmaudu skaityti apie atvejus, kai žmonės net turėdami detektorių, į jo signalą reaguoja netinkamai, nesupranta pavojaus, numuša ar atjungia ir paskui nukenčia liepsnose.
