Tai lemia skirtingos priežastys, tarp jų ir pasitikėjimo dėl darbų kokybės trūkumas. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ekspertų, baimes geriausiai išsklaido faktai apie renovacijos naudą, todėl reguliariai atliekamas renovuotų namų auditas ir ekspertizės.
Naujausio monitoringo metu gauti rezultatai yra geri – šiuose namuose energija naudojama efektyviai, palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė.
Pagal nustatytus kriterijus buvo tiriami 10 atnaujintų daugiabučių iš Vilniaus, Klaipėdos, Utenos ir Mažeikių, pastatyti 1960–1988 m. Po renovacijos jų sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, putų polistirenu ar poliuretano putų izoliacinėmis plokštėmis.
Šilumą taupo vėdinimo sistema
„Vienas esminių kriterijų atrenkant daugiabučius monitoringui – po jų modernizavimo turėjo būti praėję ne mažiau kaip 2 metai, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą. Vertinti namai, kurie po renovacijos pasiekė ne mažesnę kaip B ir A energinio naudingumo klasę“, – sako APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
E.Petrausko teigimu, energiniu požiūriu visi ekspertizei atrinkti namai modernizuoti kokybiškai – faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ir net viršija jį. Atlikus daugiabučių šilumos nuostolių per išorės atitvaras analizę nustatyta, kad mažiausius šilumos nuostolius leidžia pasiekti atnaujinti PVC langai, pakeistas stogas ir balkono ar tambūro durys.
„Kai pastatas yra apšiltintas ir modernizuoti jo langai bei sienos, šilumos praradimas per sienas ar stogą sumažėja, tačiau tai reiškia, kad vėdinimo šilumos nuostoliai sudaro didesnę bendros energijos sąnaudų dalį. Dėl šios priežasties visur, kur tai yra įmanoma, rekomenduojama rinktis vėdinimo sistemų su šilumogrąža įrengimą“, – pataria E.Petrauskas.
Komfortiška oro temperatūra
Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Tado Prasausko, dėl pagerintos šilumos izoliacijos ir langų kokybės patalpų oro temperatūra po renovacijos dažniausiai tampa stabilesnė. Tačiau šiluminiam komfortui ypač svarbi ir tinkamai subalansuota šildymo sistema, kuri užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą tarp pastato aukštų.
Monitoringo metu vidaus oro temperatūros reikalavimus atitiko dauguma tirtų daugiabučių: išmatuotos vertės pateko į 18–220 C diapazoną, o žemesnė, nei numatyta ribinė vertė (<180 C), temperatūra nebuvo užfiksuota nė viename iš auditui atrinktų namų.
Sprendžiama oro kokybės problema
Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė siekiant sumažinti energijos suvartojimą, tačiau gyventojų pasitenkinimui daug įtakos turi ir mikroklimato rodikliai, tokie kaip oro kokybė ir santykinė drėgmė.
„Santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo.
Mechaninės vėdinimo sistemos dažnai sumažina drėgmės perteklių iki 5–10 proc., todėl reikšmingai sumažėja pelėsio atsiradimo rizika. Vis dėlto natūraliai vėdinamuose ir gerai susandarintuose pastatuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, todėl gyventojai, atsižvelgiant į lauko sąlygas ir ne transporto piko metu, turėtų keliskart per dieną iki kelių minučių plačiai atverti langus ir išvėdinti gyvenamąsias patalpas“, – teigia dr. T.Prasauskas.
Nustatyta, kad virš 90 proc. išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. diapazoną. Dauguma tikrintuose daugiabučiuose užfiksuotų anglies dioksido koncentracijos verčių taip pat neviršijo auditorių nustatytos ribinės vertės.
Papildomos naudos
Dr. T.Prasauskas apibendrina, kad renovacija ne tik pagerina gyvenimo sąlygas, sumažina triukšmo lygį, bet ir reikšmingai prisideda prie gyventojų sveikatos: sumažėjęs kvėpavimo takų ligų dažnis ir geresnė bendra savijauta siejami su geresniu mikroklimatu.
APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas pažymi, kad daugelis senų daugiabučių gyventojų patiria dideles išlaidas remonto darbams.
Po renovacijos namas ne tik tampa energiškai efektyvesnis, bet atliekamas ir jo kapitalinis remontas: pašalinami sienų konstrukcijų defektai, sutvarkomas stogas, suremontuojami balkonai, atnaujinamos inžinerinės sistemos. Tai leidžia ilgam pamiršti kasmet gaunamas sąskaitas už atskirus pastato, inžinerinių sistemų remonto darbus.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
