Apie šį projektą portalas „Kas vyksta Kaune“ pirmą kartą pranešė dar spalio pabaigoje.
Tuomet aiškėjo, jog vietoje istorinių kortų, Sporto g. 3 sklype planuojama statyti paslaugų paskirties pastatą, su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis.
Plane nurodoma, kad suplanuota 18 butų, jie bus 2 ir daugiau kambarių dydžio. Taip pat suplanuota ir 10 numerių viešbučio tipo pastatams.
Tiesa, pats statytojas akcentuoja, jog šio projekto esmė – medicininio turizmo plėtra Kaune. Paslaugų paskirties pastate bus įrengtas dienos SPA centras, teikiamos specializuotos sveikatingumo paslaugos – jogos, sveikos gyvensenos, sveikos mitybos.
O viešbutis bus įrengtas todėl, kad neretai su turistais atvyksta juos lydintys asmenys.
Projektas sulaukė didelio dėmesio – projektu nepatenkinti visuomenininkai parengė peticiją, kuria prašyta stabdyti projektą. Be to, asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą.
Planuojamos statybos susilaukė ir Kauno Regioninės architektų tarybos (RAT) dėmesio.
Portalas jau anksčiau pranešė, jog RAT Sporto g. 3 projektą įvertino kritiškai – kaip neatitinkantį viešojo intereso. Visgi visai neseniai paaiškėjo ir detalesnės RAT tarybos išvados.
Pastabų – gausybė
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistai susipažino su RAT išvadomis.
Pirmiausia, RAT vertino 2024 m. atliktus teritorijos detaliojo plano pakeitimus.
Primename, jog detalusis planas šioje teritorijoje iš viso buvo keistas net keturis kartus – 2017, 2019, 2022 ir 2024 metais.
RAT išvadose nurodoma, jog rengiant detaliuosius planus buvo „ydingai nuklysta nuo urbanistinio prioriteto – viešo naudojimo visuomeninės reikšmės teritorijos su dominuojančia sporto funkcija“.
Kauno RAT vertinimu, svarstoma Detaliojo plano korektūra yra „eilinė klaida Sporto g.3 urbanistinių klaidų virtinėje“, taip pat lemianti, „kad Kauno Bendrajame Plane pažymėta „visuomeninės reikšmės teritorija“ su išimtimi (žvaigždute) „galimoms komercinės paskirties“ veikloms, šių projektų (Detaliojo ir PP) dėka tampa dominuojančios gyvenamosios ir komercinės paskirtiems pastatų uždara (galimai) teritorija“.
Kalbant apie planuojamas statybas, išvadose nurodoma, jog kaip ir minėjome anksčiau, projektas pažeidžia viešąjį interesą, mat „visuomeninės reikšmės teritorija (atviros sporto aikštelės), konvertuojama į privatų, perimetrinio tipo daugiabučių kvartalą“.
Išvadose taip pat nurodoma, jog projektas „neatitinka urbanistinio ir funkcinio integralumo principų“, mat pažeidžiamos „mažiausiai dvi“ komplekso saugomų nekilnojamų kultūros vertybių vertingosios savybės.
Be to, tarybos vertinimu, projekto sprendiniai pažeidžia „minėto Draustinio identitetą, funkcinį ir erdvinį autentiškumą, bei nesilaiko darnaus vystymosi principų“.
Sureagavo ir Kultūros ministerija
Kaip pranešėme anksčiau, asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ dar lapkričio pabaigoje kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašant įvertinti ar Sporto g. 3 sklype planuojami projektai atitinka į Kultūros vertybių registrą įrašytos kultūros vertybės (Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso) paskirtį, tikslus ir vientisumą, bei projekto atitikimą LR Architektūros įstatymui.
Gruodžio 24 d. Kultūros ministerija pateikė atsakymą į asociacijos kreipimąsi.
Rašte nurodoma, jog Kultūros ministerija kreipiasi į Kultūros paveldo departamentą prašydama inicijuoti Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso skelbimą saugomu ir pateikti Kultūros ministerijai tam reikalingą dokumentaciją, įskaitant Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso individualų apsaugos reglamentą.
Kultūros ministerija atkreipia dėmesį, kad Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingoji savybė yra stačiakampio plano teniso kortai I, II teritorijos šiaurės ir rytų dalyse (išskyrus XX a. II p.-XXI a. įrengtus teniso kortus), ir šią vertingąją savybę būtina išsaugoti.
Rašte taip pat informuojama, kad numatomos statybos patenka ne tik į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objekto Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso teritoriją, bet ir į savivaldybės saugomos Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji ir UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objekto – Modernistinio Kauno: Optimizmo architektūros, 1919–1939 metais teritoriją.
Kultūros ministerija prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos atlikti planuojamų statybų poveikio paveldui vertinimą – savivaldybė apie atliktą vertinimą turi raštu informuoti Kultūros ministeriją.
Savivaldybė ignoravo Kultūros ministerijos įsakymą?
Nors dar gruodžio 24 d. savivaldybė buvo pavesta atlikti statybų poveikio paveldui vertinimą, jau sausio 13 d. savivaldybė nusprendė išduoti leidimą statyti naujus statinius Sporto g. 3 sklype.
Portalui kilo abejonių, ar per tokį trumpą laikotarpį savivaldybė galėjo atlikti poveikio paveldui vertinimą, be to, portalo šaltinių duomenimis, šventiniu laikotarpiu Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sirgo ir tuo metu buvo išėjęs į nedarbingumą.
Portalo žurnalistas susisiekė su Kauno miesto savivaldybe, klausdamas, koks gi buvo priimtas sprendimas, atliekant statybų poveikio paveldui vertinimą.
Visgi iš gauto atsakymo taip ir nepavyko sužinoti, ar statybų poveikio paveldui vertinimas buvo atliktas, nors būtent to ir buvo klausiama.
„Prašymas su privalomaisiais dokumentais pateiktas per išorinę sistemą IS Infostatyba. Sporto g. 3 projektas buvo suderintas su visomis privalėjusiomis derinti institucijomis (viena iš jų Kultūros paveldo departamentas). Mūsų žiniomis KPD atliko ir specialiąją ekspertizę.
Jeigu institucijos suderino dokumentaciją, savivaldybei nelieka nieko kito, kaip tik išduoti statybos leidimą.
Iš KPD sulaukta tik pavėluotų pranešimų, dėl neva atšaukiamo derinimo, tačiau visos procedūros jau įvykusios“, – pateiktame komentare nurodė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Istorinė teniso kortų reikšmė
Istoriniai teniso kortai Kauno Ąžuolyne, Sporto g.3, siejami su lietuviškojo teniso sąjūdžio pradžia – čia 1929 birželio 15 d. prasidėjo pirmųjų profesionalių teniso kortų statyba.
Anot amžininkų, projektui vadovavo specialiai iš Berlyno 2 mėnesiams pakviestas architektas Domleris, kuriam buvo sumokėta 1.750 reichsmarkių.
Abu modernūs teniso kortai buvo baigti įrengti dar tą pačią vasarą, o rugsėjo 4–8 dienomis juose įvyko pirmasis Kauno Teniso klubo tarptautinis teniso turnyras. Be lietuvių, jame dalyvavo svečiai iš Latvijos, Čekijos, Anglijos.
1930-aisisiais, greta pirmųjų, buvo įrengti dar 2 profesionalūs teniso kortai. Šįkart vadovaujant vokiečių firmos Ludwig Lorenz specialistui ponui Klumm. Greta buvo pastatytas medinis paviljonas su bufetu ir telefonu.
Augant teniso populiarumui, 1930-aisiais įkuriama Lietuvos Teniso Sąjunga (LTS).
Jos turnyrus ne kartą yra laimėjęs valstybės prezidento sūnus Julius Smetona bei 3-iosios pasaulio raketės Vito Gerulaičio tėvas Vytautas Gerulaitis. Tarptautiniuose turnyruose žibėjo seserys Veronika ir Jadvyga Ščiukauskaitės.
Statytojo komentaras
Tik paaiškėjus, jog Kauno RAT vertinimu projektas neatitinka viešojo intereso, portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į pastatą statančios įmonės UAB „Sporto 3“ savininką Robertą Jocių ir paklausė, kaip gi verslininkas vertina Kauno RAT priimtą sprendimą.
Tuo metu verslininkas paprašė klausimus pateikti raštu ir straipsnyje pateikti atsakymą pilna apimtimi.
„Mes neturime jokios informacijos apie tai, kad jau yra priimtas kažkoks sprendimas dėl vakar RAT posėdyje svarstyto žemės sklype Sporto g. 3, Kaune, numatomo realizuoti projekto sprendinių. Taip pat patikslinam, kad Kauno Regioninės architektų tarybos (RAT) šio projekto atžvilgiu nepriims jokio sprendimo dėl pritarimo/nepritarimo, kadangi RAT neturi jokios įstatyminės teisės pritarti/nepritarti projektui, o tik gali reikšti nuomonę ir teikti rekomendacijas.
Galiausiai manome, kad vykęs RAT posėdis nebuvo teisėtas, kadangi jis buvo nesavalaikis, nebuvo išlaikyti informavimo apie tokį posėdį reikalavimai, autoriai nebuvo supažindinti su pretenzija, dėl kurios ir vyko svarstymas, jų nebuvo paprašyta iš anksto pateikti projekto medžiagos. Kadangi detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, o projektas pilnai parengtas ir turi teigiamą ekspertizę, RAT posėdyje autoriai tik pristatė minėtus sprendinius ir tinkamai su jais supažindino kitus susirinkusius suinteresuotus asmenis“, – nurodė R. Jocius.
