Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas pranešė, kad pernai dažniausiai leidimų prašyta daugiabučių, komercinių, administracinių, transporto, sporto paskirties statinių statybai.
Pernai pavasarį išduotas leidimas ir vienam įspūdingiausių pastarojo meto Kauno savivaldybės projektų – M.K.Čiurlionio koncertų centro statybai Nemuno pakrantėje.
2023-iaisiais Kauno savivaldybė išdavė 446 leidimus naujiems objektams statyti ir net 258 leidimai buvo skirti vienbučiams gyvenamiesiems būstams.
„Miestui reikia kokybiškos urbanistinės struktūros objektų, kvartalinio planavimo ir estetiškos architektūros“, – pareiškė G.Barčauskas.
Siekiama, kad miesto audinį papildytų daugiafunkciai statiniai ar jų grupės, kuriuose žmonės galėtų ne tiktai gyventi, bet ir dirbti, pramogauti, gauti visas būtinąsias paslaugas, tai galėdami padaryti 5–15 minučių atstumu eidami pėsčiomis nuo savo namų.
„Turime miestą tankinti, kad galėtume efektyviai panaudoti viešąjį transportą ir didinti gyventojų darnų judumą“, – pridūrė savivaldybės atstovas.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas profesorius Kęstutis Zaleckis mano, kad noras tankinti miestą ir vadinamasis 15 minučių modelis ne visur įgyvendinamas ir tinkamas.
„Kas visiškai priimtina Savanorių prospekte, nebūtinai tinka ramioje Žaliakalnio gatvelėje. Negalima pastatų mėtyti bet kur“, – kalbėjo architektūros specialistas.
Jo nuomone, kai kuriose vietose miesto užstatymas ir taip yra pernelyg tankus, o tokiu atveju prarandamos erdvės.
„Būtina išlaikyti pusiausvyrą, nereikia Kauno paversti Honkongu“, – įsitikinęs prof. K.Zaleckis.
Ko jis pats labiausiai pasigenda Kauno centre?
„Man mieste labiausiai trūksta žmonių“, – šypsojosi KTU prof. K.Zaleckis.
Nors būtent centrinėje Kauno dalyje yra daugiausia traukos centrų, vakarais gatvės sparčiai ištuštėja, mat didžioji kauniečių dalis įsikūrusi vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose.
