Nestandartinės architektūros komplekse – sprendimai, kokių Lietuvoje niekas iki šiol nedarė

Pasak projekto kūrėjo prof. Vlado Algirdo Bumelio, BIO CITY vizija išaugo iš dar 2004 metais įkurtos ir iki šiol Vilniuje sėkmingai veikiančios „Northway Biotech“ – inovatyvių biologinių vaistų vystymo ir gamybos įmonės. Nuo 2020 metų Bostone (JAV) sėkmingai veikiantis „Northway Biotech“ biologinių vaistų vystymo ir gamybos centras siekia lyderystės tarptautiniu mastu. Vilniuje ir Bostone veikiančios gamyklos šiandien sudaro BIO CITY I dalį.

BIO CITY II komplekse be Genų terapijos centro iki 2030 metų dar planuojama įkurti Didelės skalės žinduolių procesų gamybos centrą, Genų terapijos produktų gamybos centrą, Gyvybės mokslų pramonės išmaniųjų paslaugų centrą ir Biotechnologijų inovacijų centrą. Jau numatyta BIO CITY III dalis, kuri bus plėtojama Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke. Planuojama, kad čia įsikurs inovatyvus ląstelių, audinių ir organų inžinerijos bei 3D biospausdinimo centras, taip pat Didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centras.

Užduotis suprojektuoti pirmą BIO CITY II etapą, kurį sudaro trijų paskirčių pastatai (didmeninės prekybos, laboratorijų ir administracijos), teko studijai „Atamis“, projektui vadovavo architektas Valdas Šablevičius. Jis pasidalijo, kad komandai buvo labai malonu projektuoti tokios paskirties pastatą bei prisidėti didelės svarbos Lietuvai ir pasauliui mokslinio miestelio. Projekto reikšmė nesutrikdė kūrybiškų ir efektyvių sprendimų paieškos.

„Jaučiame gerai išsprendę pastato ir teritorijos funkcijų sudėliojimą komplikuotos formos ir nedidelio dydžio sklype. Jei atkreipsite dėmesį į kitus šio užsakovo pastatus, pastebėsite, kad prof. V. A. Bumeliui patinka lenktos, apvalios formos. Numatėme tris apvalių formų korpusus, siekdami efektyvaus išdėstymo sklypo ribose“, – SA.lt portalui sakė architektas.

Skirtingos pastatų funkcijos diktavo skirtingas jų išraiškas. Studijos „Atamis“ projektų vadovas V. Šablevičius pabrėžia, kad tokios paskirties pastatuose yra labai svarbus žmonių ir medžiagų srautų suvaldymas. Tai šiuo atveju užtikrina įeigos kontrolė, kur kiekvienas darbuotojas turi skirtingo lygio praėjimo galimybes. „Tačiau manome, kad puikiai pavyko suvaldyti funkciją su estetika numatant ypač švarias ir šviesias apdailas laboratorijose, jaukias ir šiltas medžiagas administracijoje, tvirtas – prekyboje“, – dalijasi architektas.

Miestelis plėtojamas žalioje aplinkoje, tarp Verkių regioninio parko ir Vanaginės geomorfologinio draustinio. Architektai atsižvelgė į kontekstą. „Vaizdinga aplinka diktavo tai, kad visi aplinkiniai vaizdai savotiškai svarbūs, todėl ir pilnai stikliniai fasadai numatyti tuose korpusuose, kur tai buvo racionalu daryti. Pro šiuos fasadus atsiveria itin gražūs saulėtekiai ir saulėlydžiai“, – pasakoja architektas V. Šablevičius.

Didmeninės prekybos patalpos:

apdailos numatytos tvirtos;

išorinės sienos be langų, kad būtų mažesni šilumos nuostoliai ir mažesnis šilumos pritekėjimas.

Laboratorijų korpusas:

apdailos numatytos švarios, lengvai valomos, sandarios;

patalpose gausu šviesos;

tarp patalpų numatyti slėgių skirtumai, kad jokia bakterija „nepabėgtų“ iš patalpų;

fasadas stiklinis, kur buvo reikalaujama mažo šilumos praleisties koeficiento, kad patalpos neprikaistų.

Administracijos patalpos:

apdailos jaukios ir šiltos;

stiklinis fasadas su mažu šilumos praleisties koeficientu.

Projekto pagrindiniu rangovu pasirinkta įmonė UAB „Naresta“ statybos darbus pradėjo 2023 metų birželį ir baigė šių metų spalio mėnesį. Viso projekto metu „Naresta“ komandą, dirbusią prie „Celltechna“ projekto, sudarė 12 inžinierių. Įsibėgėjus statyboms didžiausias visų projekte dirbusių darbuotojų ir subrangovų skaičius siekė net 210.

„Šis ovalių formų Genų terapijos centras tapo ne tik išskirtiniu architektūriniu sprendimu, bet ir reikšmingu siekiu mūsų komandai įgyvendinant sudėtingus užsakovo reikalavimus laboratorijoms ir specialiųjų komponentų sandėliavimo patalpoms. Mes ne tik augome ir tobulėjome su šiuo projektu, bet ir įrodėme sau, kad galime įgyvendinti visas kliento vizijas, nepaisant jų sudėtingumo. Tai įrodymas sau ir komandai, kaip sklandus ir efektyvus komandinis darbas gali sukurti ypatingus ir įsimintinus rezultatus“, – džiaugėsi projektų ir pardavimų direktorius Arūnas Puzinas.

Statybos darbai vyko sklandžiai dėl užsakovo ir jo atstovų dalijimosi patirtimi. Šis bendradarbiavimas leido sėkmingai įgyvendinti nekasdienius sprendimus. Pastate numatyta netipinių patalpų, kurioms buvo taikomi tokie sprendiniai:

Ląstelių banko patalpa išskirtinė tuo, kad joje tam tikriems procesams naudojamas azotas. Avarijos atveju azotui pilnai užpildžius patalpą joje neliktų deguonies, todėl įrengti deguonies jutikliai, kuriems suveikus, įjungiama papildoma vėdinimo sistema, užtikrinanti normalių sąlygų atstatymą patalpoje.

Sprogiųjų medžiagų patalpoje sumontuoti papildomi davikliai, fiksuojantys pavojingų medžiagų susidarymo koncentraciją. Viršijus tam tikrą ribą, įsijungia avarinė oro vėdinimo sistema. Tačiau, jei šioje patalpoje įvyktų nelaimė, t. y. sprogimas, jo žala pastatui ir žmonių saugumui būtų sumažinta nukrentančiomis fasado plokštėmis.

Toksinių medžiagų patalpoje numatyti organinių junginių jutikliai, kurie matuoja oro kokybę patalpoje. Viršijus ribinę leistiną normą į patalpą įeiti yra draudžiama. Siekiant išvengti tokios situacijos, šios patalpos vėdinimas yra ~10 kartų intensyvesnis nei kitų patalpų.

Objekte sumontuotas retai pasitaikantis sprendinys – 3 durų (išėjimų) liftas.

Šis projektas pareikalavo itin didelio profesionalumo ir visapusiškai specifinių kompetencijų. Pirmasis ir kol kas vienintelis toks centras Baltijos šalyse išsiskiria itin aukštais saugumo standartus atitinkančiais inžineriniais sprendimais. „Tai pareikalavo specifinių žinių, kurias mūsų komanda ugdo jau ne vienerius metus“, – pabrėžia „Naresta“ projektų ir pardavimų direktorius A. Puzinas, pridurdamas, kad būtent dėl tokių projektų jis ir komanda didžiuojasi pasirinkę statybų profesiją.

„Sukūrėme tai, ko Lietuvoje iki šiol nebuvo, įdarbinome sukauptą patirtį ir dirbdami įgijome neįkainojamų naujų žinių. Sudėtingi, unikalūs projektai, tokie kaip šis, yra tai, kas augina mūsų rinką ir kuria tarptautinio lygio profesionalus“, – apie dalyvavimą statant „Celltechna“ genų terapijos centrą atsiliepė „Naresta“ projektų ir pardavimų direktorius.

Statybos produktų tiekėjas „Ruukki“ „Celltechna“ projekte pasirūpino dviejų tipų plokštėmis: daugiasluoksnėmis PIR išorės sienoms ir vatinėmis vidaus plokštėmis, kurios pasižymi ypač dideliu atsparumu ugniai. Sprogstamųjų medžiagų patalpoje panaudota siena su nukrentančiomis fasado plokštėmis, kuri nelaimės atveju padėtų minimalizuoti žalą darbuotojams ir patalpoms. Išorėje sumontuotos pačios storiausios – 200 mm SP2E E-PIR plokštės – išsiskiria aukšta termoizoliacija ir geru sandarumu.

Pasirinktas storis netgi viršija STR reikalavimus. „Džiugina, kad vis dažniau patys užsakovai renkasi investuoti į statybines medžiagas, kad gautų didesnę naudą eksploatacijos metu“, – toliaregišką požiūrį pastebi „Ruukki Products“ AS projektų vystymo vadovas Haroldas Bacius.

Įprastai PIR plokštės siejamos su elementarios architektūros sandėliais, bet bendras „Ruukki“ inžinierių, objekto projektuotojų, užsakovo ir generalinio rangovo darbas leido jas panaudoti šiame išskirtiniame tiek vizualiai, tiek savo funkcijomis pastate. Visgi tai nebuvo lengva. „Daugiasluoksnės plokštės įprastai nėra pritaikytos lenktai pastato formai. Kadangi siekėme išlaikyti aukštą sandarumą ir termoizoliacines savybes, šio, galima sakyti, kūrybinio darbo rezultatas – individualus sprendimas, sandarios sienos ir naujai įgytos žinios“, – pabrėžė „Ruukki“ projektų vystymo vadovas.

„Ruukki“ įkurta prieš daugiau nei 60 metų, Lietuvoje veikia apie 30 metų, bet nepaisant ilgametės patirties, darbuotojai vis mokosi. To pavyzdys – „Ruukki“ Tyrimų ir vystymo skyrius, užsiimantis produktų tobulinimu. Daugiasluoksnių PIR plokščių cheminė sudėtis nuolat gerinama siekiant didesnio tvarumo – mažesnės taršos aplinkai, geresnių sandarumo savybių, mažinti metalo naudojimą.

Tvarumas ypač aktualizavosi statybų rinkoje pastaruosius 2 metus. Reaguodami į šią realybę „Ruukki“ pristatė savo „Low Carbon“ portfelį – produktus pagamintus iš 100 % perdirbto plieno, kurio gamybai naudota elektra tik iš atsinaujinančių šaltinių arba biodujų. Artimiausiu metu planuojama pristatyti rinkai plieną, pagamintą pagal unikalią „HYBRIT®“ technologiją. Jį gaminant nebuvo panaudotas joks iškastinis kuras, įskaitant geležies rūdos ir vandenilio išgavimą.

Kiekvienas projektas unikalus savo paskirtimi, konfigūracija, architektūriniais sprendimais bei keliamais techniniais reikalavimais. Įmonė UAB „Daistatus“, kurioje dirba virš 100 aukštos kvalifikacijos specialistų (projektų vadovų, inžinierių, projekto technikų, darbų vadovų, sutapdintų ir šlaitinių stogų įrengimo meistrų), pasirūpino stogų sprendimais BIOCITY II projekte.

Išskirtinis „Daistatus“ bruožas – dėmesingas bendradarbiavimas. „Vystydami projektą tariamės su užsakovu, projektuotojais, architektais, generaliniu rangovu. Vien šiame projekte technologinei kortelei paruošėme 29 detalius brėžinius-mazgus, prieglaudų ir parapetų sprendinius, plokštumų mazgus atskiruose pastato vietose, nuolydžių formavimo skaičiavimus ir planus, šachtų, technologinių įrenginių apdirbimo mazgus“, – vardija stogų ir fasadų verslo vadovas Giedrius Pyrantas.

BIOCITY II projekte pasirinkti vėsūs stogai. Esminė sudėtinė dalis – saulę atspindinti baltos spalvos hidroizoliacija. „Daistatus“ vėsiems stogams rekomenduoja FATRA ir IZOBUD dangą, kuri pasižymi:

PVC membrana FATRAFOL 810/V. Tai lengva (nuo 1,5 mm iki 2 mm storio) danga, kurios vandens garų pralaidumo koeficientas aukštas (1,5 mm storio FATRAFOL Sd = 22,5 m), todėl nereikia kaminėlių. Įrengus tinkamą garo izoliaciją, į stogo konstrukcijas patenka mažiau garų, nei danga gali išgarinti. Šioje PVC dangoje yra cheminių elementų, neleidžiančių prasiskverbti augalų šaknims, ji išlieka lanksti ir esant -25 laipsnių temperatūros.

Baltos spalvos FATRAFOL 810/V puikiai atspindi saulės šviesą (saulės atspindžio koeficientas SRI = 108), todėl stogai mažiau įkaista, mažiau reikia vėsinti patalpas ir ilgėja stogų eksploatavimo trukmė. Gamintojas taip pat tiekia suderintus papildomus sprendinius stogams – skardinį falcą imituojančius PVC stogo elementus, stogo takų sistemas ir saulės baterijoms montuoti skirtus elementus FATRAFAST su aliuminio profiliu. FATRAFOL 810/V danga sertifikuota daugybės sertifikavimo centrų, tarp jų FM APPROVED – sertifikavimo lyderio komercinio ir pramoninio turto nuostolių prevencijos srityje.

Bituminė membrana IZOBIT DUO su baltos spalvos pabarstu. 5,2 mm viršutinio sluoksnio bituminė danga. DUO serijos membranos – tai gaminiai su dviem skirtingomis polimerinio asfalto masėmis (skirtingos virš ir po tinkliuko), kurių kiekviena buvo patobulinta siekiant dar geresnių eksploatacinių savybių. Viršutinis dangos sluoksnis (virš tinkliuko) – itin patvarus dėl dvigubos sintetinių ir natūralių kaučiukų modifikacijos.

Viršutinis sluoksnis išlieka lankstus, priklausomai nuo pasirinkto gaminio ir esant -20 ar -25 laipsnių temperatūrai. Apatinis dangos sluoksnis (po tinkliuku) lengviau išlydomas, kas leidžia išvengti dangos perkaitinimo jos įrengimo metu. Tai svarbu, nes perkaitinta danga praranda dalį savo funkcinių savybių ir gali tarnauti trumpiau.

Įmonė UAB „Grinduva“ „Celltechna“ objekte atliko visų aukštų betoninių grindų įrengimą, betoninių grindų su apdailiniu paviršiumi įrengimą rūsyje bei automobilių autosaugykloje. Iš viso objekto grindų buvo įrengta ~7000 kv. m, betono panaudota ~700 kub. m.

Visa įmonės komanda projekte darbavosi daugiau nei pusmetį – nuo sausio iki liepos mėnesio. „Toks ilgas grindų įrengimo terminas buvo todėl, kad objekte buvo daug skirtingų grindų įrengimo zonų per visus pastato aukštus ir kiekvienai zonai buvo paskirtos konkrečios datos pagal įrengiamų pastato konstrukcijų prioritetiškumą“, – paaiškina „Grinduva“ gamybos vadovas Domantas Stonys.

Pastato konstrukcija, forma, grindų įrengimo zonos bei aukšta temperatūra skatino įmonės atstovus taikyti efektyvius sprendimus. „Didžioji dalis darbų buvo atliekama vasaros metu, todėl sprendėme aukštos oro temperatūros problemą.

Grindų įrengimo metu pastatas jau buvo įstiklintas, viduje temperatūra būdavo dar aukštesnė, todėl naudojome specialų betono mišinį su papildomais cheminiais priedais, kad betonas įgautų atsparumą aukštai temperatūrai ir būtų galima jį tinkamai apdirbti“, – atskleidžia „Grinduva“ gamybos vadovas ir priduria, kad tinkamai ir kokybiškai įrengti betonines grindis būtina suburti skirtingų kompetencijų specialistus. Kaip liaudies išmintis byloja: „Jeigu moki viską, reiškia – nemoki nieko“. Taip ir su darbuotojais – tikras profesionalas yra vienos srities, ne visų.

D. Stonys pabrėžė, kad projekto sklandumą užtikrino planavimas. „Pirmiausia reikia pasiruošti tinkamą ir realistišką įgyvendinimo planą, tinkamai išpilti ir apdirbti betoną, technologiškai supjaustyti jo paviršių bei paruošti užsakovui galutinį produktą eksploatacijai. Objekte pamainomis dirbo visi mūsų įmonės darbuotojai – nuo pagalbinio darbuotojo iki atestuoto inžinieriaus, – taip suburiant ir priskiriant tinkamas kompetencijas turinčius darbuotojus – profesionalus, atitinkamam darbui. Tiek šiame projekte, tiek visuose kituose visada siekiame, kad užsakovas būtų patenkintas gautu produktu“, – priduria „Grinduva“ gamybos vadovas.

‎‎Laboratorijose tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja garą. Būtent garo katilinių projektavimu, įrengimu ir priežiūra eksploatacijos metu rūpinasi įmonė UAB „FILTER“, veikianti daugiau nei 30 metų. Ji yra viena iš kelių įmonių rinkoje, gebanti profesionaliai įrengti tokio tipo pastatų inžinerines sistemas. Tam reikalingos specifinės žinios, garo gamybos sistemos principų išmanymas, sako projektų skyriaus vadovas Aleksandr Kuznecov, kuris atskleidė, kad dalyvavimas šiame projekte buvo ir jo asmeninė profesinė ambicija.

Projektas net ir patyrusiai įmonei nebuvo eilinis. Garo katilinės planavimą šiame objekte apsunkino vietos trūkumas.

„Apie 3–4 mėnesius kartu su užsakovu ir UAB „FILTER“ specialistų komanda tarėmės tiek dėl katilų tipų, tiek dėl pastatymo vietos, tiek dėl įrenginių skaičiaus. Skyrėme daug laiko ir dėmesio, kad įranga tilptų tokioje mažoje erdvėje ir užtikrintume priėjimą prie jos bei aptarnavimą“, – sako A. Kuznecov. Užsakovas kėlė reikalavimus, kad įranga būtų tiekiama iš patikimų gamintojų, kokybiška ir kurią būtų lengva eksploatuoti.

Pats garo gamybos procesas yra pilnai automatizuotas.

Veikdami rinkoje beveik 30 metų, DEXTERA sukaupė didelę patirtį dirbdama su įvairiais projektais – nuo komercinių ir visuomeninių iki gyvenamųjų pastatų. Dalyvaujant mokslinės paskirties objektuose, jaučiamas ryškus skirtumas, ypač dėl specifinių techninių reikalavimų, kurie kelia didesnius iššūkius. „Celltechna“ genų terapijos centre įmonė pasirūpino tiek estetiniais, tiek saugumo aspektais įrengdama segmentinius vartus, priešgaisrinę užuolaidą ir vidaus roletus.

„Visas procesas prasidėjo nuo segmentinių vartų sprendimų derinimo, patvirtinus tikslią techninę specifikaciją. Baigę šį etapą derinome roletų modelius, kurie atitiktų tiek griežtus techninius reikalavimus, tiek estetinius projekto poreikius. Priešgaisrinė užuolaida buvo įrengta atsižvelgiant į objekto specifinius reikalavimus. Šis sprendimas užtikrina tiek tinkamą saugumo lygį, tiek funkcionalumą, įvertinus ribotą erdvę ir kitus objekto inžinerinius apribojimus“, – pasakoja įmonės DEXTERA projektinių pardavimų direktorius Andrius Čerauskas.

Įgyvendinant šį projektą buvo keliami itin aukšti reikalavimai gaminiams. Kiekvienas DEXTERA gaminys turėjo atitikti griežtus kokybės ir saugumo standartus, todėl buvo privaloma pateikti visus reikiamus sertifikatus ir deklaracijas, patvirtinant gaminių atitiktį prieš jų patvirtinimą. „Kiekvienas sprendimas buvo detaliai derinamas su esama objekto įranga, siekiant užtikrinti suderinamumą ir sklandų veikimą.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vartų valdymo sistemoms, kurios buvo įdiegtos pilnos komplektacijos ir itin aukštos kokybės, siekiant užtikrinti tiek operatyvumą, tiek saugumą. Atsižvelgiant į ribotą montavimo erdvę, buvo būtina pasitelkti nestandartinius sprendimus, kad gaminiai būtų tinkamai integruoti, nesukeltų trikdžių ir užtikrintų funkcionalumą visose patalpose“, – pamini įmonės atstovas.

‎‎Vidaus roletams pasirinkta DEXTERA „Absolute 42“ sistema su rankiniu valdymu, užtikrinanti tiek funkcionalumą, tiek estetiką. Projekte naudotas „screen“ tipo audinys su 5 proc. šviesos pralaidumo faktoriumi, kas efektyviai apsaugo patalpas nuo tiesioginių saulės spindulių bei užtikrina, kad būtų matomas vaizdas į lauką.

DEXTERA atstovas atskleidžia, kad bendradarbiavimas mokslinės paskirties objektuose labai skiriasi nuo darbo komerciniuose pastatuose – labiausiai dėl specifinių techninių reikalavimų. „Mokslinės paskirties pastatai dažnai reikalauja aukščiausių saugumo, higienos ir funkcionalumo standartų, taip pat tikslaus technologinių sistemų suderinimo.

Kiekvienas projektas turi savo ypatumus, tačiau dirbdami su tokiais objektais turime užtikrinti ne tik estetiką, bet ir optimalią įrangos integraciją, kad būtų pasiektas norimas efektyvumas ir saugumas. Komerciniuose projektuose dažnai didesnis dėmesys skiriamas estetikai ir lankytojų patogumui, tačiau tiek čia, tiek mokslinės paskirties objektuose svarbiausia – užtikrinti kokybę ir patikimumą“, – apie darbo specifiką pasakoja įmonės projektinių pardavimų direktorius Andrius Čerauskas.