„Šviesos kiekis ir tipas, garso pralaidumas, erdvių išplanavimas, net atstumas nuo buto durų iki lifto – visi šie paprastai lokacijos bei kainos kriterijams nusileidžiantys aspektai, kaip vis aktyviau atskleidžia akademiniai tyrimai, yra tiesiogiai susiję ne tik su mūsų kasdiene savijauta, bet ir sveikata ar net gyvenimo trukme“, – teigia NT plėtros bendrovės „KAITA Development“ pardavimų vadovė.
Langai – kad tik ne į šiaurę. Svarbu žinoti daugiau
Esame įpratę pirmenybę suteikti langams, nukreiptiems į pietus, vakarus ar rytus. Tai – teisingas sprendimas siekiant namuose turėti daugiau natūralios šviesos, tačiau, pasak ekspertės, šiandien jau žinome kur kas tikslesnį šviesos ir mūsų savijautos ryšį.
„Pavyzdžiui, butas su langais į rytus gali būti tikras išsigelbėjimas siekiantiems užsitikrinti stabilų, kokybišką miego ciklą.
Ryto saulės šviesa, turinti daug mėlyno spektro spindulių, reguliuoja mūsų paros ritmą, t. y. natūralų miego ir būdravimo ciklą. Todėl pabudus labai svarbu visų pirma pamatyti ne dirbtinę, bet natūralią saulės šviesą, leisti akims prie jos priprasti. Be to, įrodyta, jog ryto saulė didina serotonino lygį organizme, kuris gerina nuotaiką ir psichinę sveikatą. Tyrimų rezultatai – įspūdingi: JAV psichologų asociacijos duomenimis, reguliarus buvimas natūralioje šviesoje, ypač – ryto šviesoje, sezoninės depresijos riziką sumažina iki 58 proc.”, – sako kartu su Vilniaus universiteto neuromokslininkais gyvenamąjį projektą „MOODS“ Žirmūnuose plėtojančios „KAITA Development“ pardavimų vadovė.
Ekspertės teigimu, ryto saulės šviesos nauda tyrinėjama ir kitais aspektais. JAV gyventojų sveikatai gerinti įkurta nevyriausybinė organizacija „Nacionalinis miego fondas“ įrodė, kad natūralioje ryto šviesoje kognityvines užduotis atliekantys žmonės demonstravo 15 proc. geresnius rezultatus, nei dirbantys dirbtinai apšviestose patalpose.
Kas bendro tarp lubų ir emocinės sveikatos?
Jūsų namų lubų aukštis taip pat gali turėti reikšmingos įtakos savijautai, sako E. Gudauskienė. Ji pabrėžia, kad šis atradimas paskatino ir „KAITA Development“ bei dalį kitų plėtotojų daugiau dėmesio skirti loftų, butų aukštomis lubomis kūrimui.
„Šia tema yra atlikta nemažai tyrimų. Dar 2007-aisiais dvi JAV mokslininkės, rinkodaros profesorės atliko kokybinį eksperimentą, kurio rezultatai atskleidė, kad aukštesnės nei 3 m. lubos skatina kūrybiškumą, abstraktesnį mąstymą, laisvumą. Erdvės pojūtis mažina psichologinį stresą, o tai savo ruožtu mažina kortizolio lygį ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Panašus tyrimas prieš dvejus metus pakartotas mokyklose bei pernai – meno galerijose: dar kartą įrodyta, kad aukštesnės lubos skatina atsipalaidavimą, teigiamas emocijas bei emocinę sveikatą.
Tačiau yra ir situacijų, kuriose aukštos lubos nebūtinai yra geriausias sprendimas: šiemet Australijos ir Deakino universitetai atliko itin didelės apimties tyrimą, analizuodami daugiau nei 15 tūkst. studentų egzaminų rezultatus. Paaiškėjo, kad dirbusių patalpose su aukštomis lubomis pasiekimai buvo prastesni. Tai rodo, kad erdvės pojūtis padeda atsipalaiduoti ir jaustis geriau, tačiau gali būti papildomas iššūkis situacijose, kai reikia itin susikaupti”, – teigia NT ekspertė.
Rinkitės butą, esantį toliau nuo lifto
Atstumas nuo buto durų iki lifto, ekspertės teigimu, gali tikrąja to žodžio prasme veikti jūsų gyvenimo trukmę.
„Žmonės, gyvenantys toliau nuo lifto, pavyzdžiui, koridoriaus gale, tiesiog natūraliai kasdien daugiau juda. Tuo labiau tai aktualu kai kalbame apie gyventojus, kasdien besirenkančius laiptus. Ši, atrodytų, neypatingai didelė fizinė veikla, turi itin didelės įtakos mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, Europos kardiologų draugija yra paskelbusi tyrimą, kuris rodo, jog reguliariai laiptais lipančių žmonių rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja iki 39 proc.
Fizinis aktyvumas gali būti užtikrinamas ne tik laiptais: kurdami naujus projektus, stengiamės ieškoti būdų, skatinančių pasivaikščiojimą: tam padeda sutvarkyta aplinka, pėsčiųjų, bėgimo bei dviračių takai ar, pavyzdžiui, terasa ant daugiabučio namo stogo, jei tik gyventojai rinksis dažniau ją pasiekti laiptais, ne liftu“, – sako E. Gudauskienė.
Namai turi skatinti bendravimą
Dar vienas svarbus aspektas – erdvių išplanavimas.
„Atviri kambarių planai, su virtuve sujungta svetainė skatina socialinius ryšius, kurie yra būtini gerai psichinei ir fizinei sveikatai. Įrodyta, kad tokiuose butuose gyvenantys žmonės dažniau bendrauja tarpusavyje, jie taip pat yra geriau pritaikyti svečiams, draugų susibūrimams.
Vienatvė, Vakarų mokslininkų jau ne pirmus metus vadinama nematoma epidemija, tampa vis realesne problema ir Lietuvoje. Visuomenei senstant, pastebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių gyvena po vieną, o modernios technologijos sumažino ir jaunų žmonių poreikį susitikti gyvai“, – teigia E. Gudauskienė.
Pasak jos, čia itin svarbus vaidmuo vėlgi tenka plėtotojams: naujuose projektuose kuriamos bendros erdvės, leidžiančios burtis bendruomenėms, kaimynams kartu leisti laiką yra akivaizdus sprendimas vienišumo epidemijai.
