„Visos rangovinės organizacijos, įgyvendindamos statybos projektus, sukaupia medžiagų likučių, kuriuos saugo savo sandėliuose. Dažniausiai tokių atsargų nebegalima realizuoti, jos užima nemažą plotą ir buhalterinėje apskaitoje sukelia kitų problemų. Be to, kai atliekos paliekamos arba išmetamos statybos ir griovimo vietose, gali kilti pavojus projekto darbuotojams.
Šioms problemoms spręsti universiteto ir asociacijos ekspertų komandos sukūrė Lietuvos statybinių medžiagų pakartotinio naudojimo optimizavimo platformą – LSEPO“, – dalijasi vienas iš platformos kūrėjų, VILNIUS TECH profesorius habil. dr. Artūras Kaklauskas.
Kaip veikia LSEPO?
LSEPO skaitmeninėje platformoje renkama ir kaupiama informacija apie nebereikalingas statybines medžiagas ir jų atliekas statybvietėse, sandėliuose, surinkimo, perdirbimo ir prekybos aikštelėse bei žmonių namuose.
Vartotojai, užsiregistravę prie platformos, gali siūlyti bet kokias statybines medžiagas ir produktus, taip pat naujam gyvenimui prikelti nebenaudojamus langus, duris, didelio gabarito buities apyvokos daiktus – baldus, dviračius bei kitas didelių matmenų atliekas ir patys nustatyti jų kainą. Galima siūlyti net ir labai didelius skirtingų medžiagų kiekius, tačiau svarbu, kad tai nebūtų atliekų statusą turinčios medžiagos.
Naudodamiesi filtrais, vartotojai gali ieškoti ir palyginti tūkstančius statybinių medžiagų alternatyvų pagal jų kainą, atsiėmimo vietą ir laiką bei kitus parametrus, susisiekti su tiekėjais ir užsisakyti jiems reikalingas medžiagas internetu.
„LSEPO platforma analizuoja įvairius kriterijus ir pasiūlo racionaliausias alternatyvas, kurios užtikrintų efektyvų medžiagų panaudojimą bei garantuotų mažesnius transportavimo kaštus ir aplinkos taršą. Pasirinkus reikiamų medžiagų surinkimo taškus, pagal transporto rūšį (lengvasis ar sunkusis transportas) automatiškai apskaičiuojamas kelionės CO2 pėdsakas“, – aiškina VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas ir priduria, kad kol kas medžiagas reikia pasiimti patiems, o ateityje numatoma teikti atvežimo-išvežimo paslaugas su mokesčiu.
Nauda – įvairiapusė
Statybinių medžiagų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas naudingi visiems: tiek medžiagų tiekėjams, tiek jų gavėjams. Tvarus bendradarbiavimas padeda taupyti lėšas, sumažina statybos kaštus ir statybinių atliekų srautus, kurie paprastai keliauja į sąvartynus. Statybinėms medžiagoms ir produktams suteikus antrąjį gyvenimą, taip pat prisidedama prie taršos ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.
„Kadangi sumažėja statybinių medžiagų bei gaminių paklausa, jų gamybai sunaudojama mažiau energijos ir žaliavų, o tai padeda saugoti baigtinius žemės išteklius, gamtą, aplinką. Plačiau diegdami LSEPO platformą, galime sumažinti ribotų išteklių eikvojimą ir išsaugoti juos ateities kartoms“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.
Be to, veiksmingai organizuojant ir šalinant atliekas, nelaimingų atsitikimų, sužalojimų ir kitų pavojų tikimybė statybvietėse sumažinama iki minimumo. Taip pat, organizacijos, ieškančios tvarių sprendimų ir prisiimdamos atsakomybę už aplinką, įsitvirtina kaip statybos pramonės lyderės, tvirtina mokslininkas.
„Žmonės nori dirbti su įmonėmis, kurios rūpinasi aplinka. Tvarus atliekų tvarkymas gerina statybos organizacijos reputaciją, pritraukia klientus, investuotojus ir partnerius, kurie vertina aplinką tausojantį ir socialiai atsakingą verslą. Naudodamos LSEPO platformą, organizacijos gali demonstruoti atsakingą verslo praktiką, kartu sumažindamos atliekų kiekį“, – LSEPO naudą aiškina mokslininkas.
