Minėtu aktu vietovė, iki tol vadinta Skansenu ir apėmusi dabartines Giedraičių, S. Fino, Šilutės gatves, pervadinta Medinėmis Šnipiškėmis ir gerokai padidinta jos teritorija, prijungiant kvartalus prie Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatvių. Skanseno teritorijos plotas buvo 78 724 kv. m; Medinės Šnipiškės išsiplėtė iki 196 504 kv. m.
Žemės sklypų ir pastatų savininkai palikti nežinomybėje
„Šnipiškės – labai gera vieta, esame įgyvendinę jose jau penkis projektus, kurie buvo populiarūs tarp pirkėjų. Tik niekas nenori gyventi senuose namuose be patogumų. Po šio Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo ir investuotojai, ir gyventojai jaučiasi apgauti, nes jų sklypai nebeturi jokios vertės, jei ten negalima plėtra“, – kalbėjo Igoris Trofimovas, UAB „Lithome“ direktorius, kurio įmonė prieš metus įsigijo sklypą Šnipiškėse.
„Buvo daug įvairiausių Šnipiškių tvarkymo koncepcijų, kol galiausiai Vilniaus bendrasis planas išsprendė situaciją – saugoma centrinė teritorija, vadinama Skansenu, o aplink ją leidžiama statyba, tolstant nuo saugomos teritorijos pamažu kylanti aukštyn, kad nauji statiniai neužgožtų vertingų medinių pastatų. O dabar, praplėtus saugomą teritoriją, leidžiama statyti tik medinius pastatus, bet realiai tai daryti neįmanoma, nes nėra galimybių patenkinti priešgaisrinių reikalavimų“, – komentavo situaciją Vytas Zabilius, UAB „Regroup Capital“ direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas.
Statant ar rekonstruojant medinius pastatus Šnipiškių teritorijoje, laikantis istorinių posesijų ribų negalima užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimų dėl per mažų atstumų tarp pastatų, dėl mažo sklypų dydžio bei siaurų gatvelių. Jau dabar egzistuoja reali gaisro grėsmė, o pastačius dar daugiau medinių pastatų rizika tik padidėtų. Taigi, reikalaujant Medinėse Šnipiškėse statyti daugiausia medinius pastatus, faktiškai užkertamas kelias bet kokiai naujai statybai ar rekonstrukcijai.
„Esame įsigiję kelis sklypus Kintų, Širvintų gatvėse. Planavome sklypus sujungti į vieną ir statyti trijų aukštų gyvenamuosius namus su mansardomis, kaip numatyta Vilniaus bendrajame plane. Dabar sužinome, kad sklypai patenka į patikslintą kultūros paveldo vietovę ir yra saugomos šios sklypų ribos. Mums svarbu saugoti istorinį kultūros paveldą, bet tikrai nesuprantame, ką verta saugoti tuščiame sklype“, – stebėjosi MERKO Lietuvoje vadovas Saulius Putrimas.
Panašius klausimus kėlė ir kiti vystytojai, vietos gyventojai, staiga supratę, kad savo namų kieme turi vadovautis naujai nustatytais griežtais, veiklą toje teritorijoje ribojančiais teisės aktais.
Neaišku, ką ir už kokias lėšas planuojama saugoti
Besikreipiantiems į teismą kyla ir kitas klausimas – kas iš tiesų čia saugoma? Rasti atsakymą matant saugomoje teritorijoje ruberoidu apkaltus sukiužusius namelius, tikrai nėra lengva. Juo labiau, atlikti tyrimai ir pakartotinio pastatų inventorizavimo rezultatai patvirtina, kad dabar saugoma tapusioje teritorijoje išlikęs tik gatvių tinklas, o statinių – tik prastos būklės fragmentai. Teritorijoje tarp Veprių ir Kintų gatvių apskritai nėra išlikusių vertingų medinių namų, vyrauja sovietinė mūrinė architektūra bei po 1991 metų rekonstruoti statiniai ir pan.
„Saugotinų namų mūsų gatvėje nematau, bet gretimame sklype – kaimynų lauko tualetas, kuriuo jie iki šiol naudojasi. Vasarą kvapai – tikrai ne kokie. Ir dabar visa tai užšaldoma? Apie kokias Rumšiškes čia kalbama, kai daugelis namų praplėstoje teritorijoje yra tokios būklės, kad juos paprasčiau griauti ir statyti iš naujo“, – svarstė Veprių gatvės gyventojas Gediminas M.
Dar vienas klausimas – kas ir už kokias lėšas imtųsi tuos griūvančius pastatus tvarkyti. Tikėtis, kad turtingi investuotojai bus pasiryžę renovuoti medinę 60–80 kv. m trobelę ir joje gyventi – kiek per optimistiška. Savivaldybė tikisi surasti daugiau kaip 100 mln. eurų, kiek preliminariu vystytojų paskaičiavimu gali kainuoti Medinėse Šnipiškėse esančių namų kapitalinis remontas? Didžioji dalis namų savininkų pinigų remontams neturi.
Atsiranda nauji apribojimai
Galima būtų kaltinti pačius namų ir sklypų savininkus, kad jie įsigijo sklypus ir pastatus toje vietoje nepasidomėję, ką čia galima veikti, bet tai nebūtų teisinga. Kai jie priėmė tokį sprendimą, buvo nustatytos visai kitos kultūros paveldo teritorijos ribos. Ligšiolinės, aplink Giedraičių gatvę lokalizuotos paveldo vietovės ribos buvo nurodytos ir 2021 metų birželio 2 d. patvirtintame Vilniaus bendrajame plane laikotarpiui iki 2030 metų. Jo sprendiniai leido palaipsniui aukštėjantį užstatymą už Skanseno ribų, nereikalaudami visoje Medinių Šnipiškių teritorijoje saugoti istorines sklypų ribas ir formuoti tik sodybinį užstatymą. Taigi, visi sklypų ir namų savininkai kūrė tolesnius savo turto panaudojimo planus remdamiesi tuo metu galiojančiais dokumentais.
Beje, minimu aktu numatytas Medinių Šnipiškių padidintos teritorijos nustatymas nėra pagrįstas kokybiškais naujais tyrimais. Aktu į Medines Šnipiškes buvo įtrauktos naujos teritorijos šį sprendimą grindžiant ne naujais tyrimais, o iki 2009 metų atliktų tyrimų kitokia interpretacija. Taigi klausimas, kas tokio svarbaus čia nutiko, kokie atradimai padaryti, privertę paneigti sostinės bendrąjį planą, taip pat lieka be atsako.
Apie laukiančius pokyčius sužinojo iš feisbuko
Daugelis gyventojų ir sklypų savininkų apie atsiradusius naujus apribojimus sužinojo jau kaip apie įvykusį faktą – į numatomus Vertinimo tarybos posėdžius, kuriuose svarstyti su Medinėmis Šnipiškėmis susiję klausimai, jie nebuvo pakviesti, apie tai sužinojo kas iš feisbuko, kas iš nuogirdų. Tie, kurie posėdžiuose dalyvavo, išsakė argumentus, kodėl nepritaria planuojamiems pokyčiams, bet į jų pastabas, komentarus ir prašymus neįtraukti jų būstų ar sklypų į siūlomą kultūros paveldo teritoriją, nebuvo sureaguota.
