Ekspertai kalba apie daugelį priežasčių, kodėl gyventojai pastaraisiais metais neskuba įsigyti nuosavo būsto, tačiau apie vieną jų dažnai nutyli. Tai karo baimė. Siekiant išsiaiškinti, ar karo baimė turi įtakos gyventojų planams įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje, švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovė „Bonava Lietuva“ atliko potencialių naujakurių apklausą.
Šių metų spalio 4 – lapkričio 8 dienomis atlikto tyrimo metu, kuriame internetiniu būdu apklausti 500 respondentų, išlaikant lygias proporcijas tarp vyrų ir moterų (25 m. ir vyresnių), iš bendrovės potencialių klientų duomenų bazės, dalyvių buvo klausiama, ar jie šiuo metu jaučia karo baimę, ar ji mažesnė ar didesnė nei prieš kelerius metus, kai prasidėjo karas žemyninėje Ukrainoje, ir ar ta baimė turi įtakos sprendimui per artimiausius tris metus įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje.
Taip pat tyrimo metu buvo užduotas hipotetinis klausimas, ar šiuo metu turint pakankamai lėšų savo svajonių būsto įsigijimui, jis būtų perkamas Lietuvoje, ar užsienyje.
Beveik dauguma, tai yra 76 proc. visų apklaustųjų teigė, jog šiuo metu jaučia karo baimę. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau karo baiminasi moterys (83 proc.) nei vyrai (67 proc.).
Į klausimą, ar šiuo metu karo baimė yra mažesnė ar priešingai – didesnė nei prasidėjus karui žemyninėje Ukrainoje, didžioji dalis respondentų teigė jaučiantys mažesnę baimę nei 2022 m. pavasarį. Taip atsakė 87 proc. visų apklaustųjų, kurie ankstesniame klausime teigė jaučiantys karo baimę.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tarpe tų, kurie jaučia karo baimę, nuosavą būstą per artimiausius tris metus Lietuvoje ketina įsigyti daugiau nei pusė (54 proc.). Ryžtingiau pirkti būstą Lietuvoje artimiausiu metu nusiteikę vyrai (34 proc.) nei moterys (20 proc.).
Paprašyti laisva forma atsakyti į klausimą, kodėl nepaisant karo baimės jie ketina įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje, kai kurie respondentai teigė jaučiantys grėsmę, tačiau tikintys NATO garantijomis ir strateginių partnerių įsipareigojimais ginti Lietuvą. Kiti savo sprendimą grindė praktiškumu, kai „gyventi kažkur vis tiek reikia“, dar kiti sakė jaučiantys karo baimę, tačiau tikintys, jog viskas bus gerai.
Į hipotetinį klausimą, jei šiuo metu turėtų pakankamai lėšų savo svajonių būsto įsigijimui, ar toks būtų perkamas Lietuvoje, ar užsienyje, didesnė dalis visų respondentų pasirinko Lietuvą (81 proc.). Tarp jaučiančių karo baimę Lietuvą rinkosi 61 proc. tyrimo dalyvių.
Paprašyti laisva forma įvardinti koks tai būtų būstas Lietuvoje, dominuojantys atsakymai buvo būstas prie jūros, sodyba miško apsuptyje ar prie ežero, apartamentai Vilniaus senamiestyje. Tarp pasirinkusių svajonių būstą užsienyje dominuojantys atsakymai buvo vila ar apartamentai Europos pietuose (Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje) ir būstas Šveicarijoje.
R. Pleteras sako, jog viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie būsto kainas, palūkanų normas ir bendrą ekonominę situaciją, kas lemia NT rinkos dinamiką, tačiau baimė investuoti didelę sumą pinigų kai Europoje vyksta karas nėra labai dažnai aptariama, todėl norėjosi empirinio tyrimo.
„Šia apklausa norėjome įsiaiškinti gyventojų požiūrį į nuosavo būsto pirkimą baimės akivaizdoje ir, įvertinus rezultatus, galime teigti, jog rezultatai nustebimo gerąja prasme: nepaisant grėsmių, didesnė dalis gyventojų tiki šalies apginamumu ir ketina įsigyti būstą per artimiausius kelerius metus būtent čia, Lietuvoje“, – pažymėjo jis.
