Esminis pakeitimas numato, kad vėdinamų fasadų sprendinius, kuriems nėra Europos ar nacionalinio techninio įvertinimo, bus galima projektuoti ir naudoti be techninio vertinimo įstaigos išvados, jei statinio projekto bendroji arba konstrukcijų dalies ekspertizė patvirtina, kad sprendiniai atitinka visus esminius statinių reikalavimus.
Anot Aplinkos viceministrės Daivos Matusevičės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į sumažėjusią rinką ir konkurencingumą.
„Iki šiol, visa vėdinamų fasadų apdailos sistema, kurią gamina ne vienas gamintojas, o keli, dar iki statybų pradžios turėjo būti išbandoma, sertifikuojama ir tai labai stipriai uždarė rinką ir radikaliai sumažino pasirinkimo galimybę, konkurenciją, kadangi susitarti keliems gamintojams ir sertifikuoti tokią sistemą tikrai nėra paprasta“, – Eltai teigė viceministrė.
Planuojami pakeitimai, D. Matusevičės teigimu, užtikrins ne tik platesnį produktų pasirinkimą, bet ir leis atlikti vertinimą vėlesniu laiku.
„Nuo šiol bus galima įvertinti projektavimo metu, kiek yra duomenų, ar yra pakankami stabilumai, atsparumas gaisrui ir jei nepakanka, tokiu atveju bus nurodoma, kad įvertinamą reikia atlikti prieš statybos darbų pradžią. Tai bus galimybė pasirinkti produktus iš platesnės gamos, sukomplektuoti tą sistemą pagal projektą ir, esant reikalui ar nepakankamiems duomenimis, padaryti tą vertinimą vėlesniu metu. Tai suteiktų galimybių platesnei, sąžiningai konkurencijai, nemažinant kokybės ir galimybių pasirinkti“, – sako ji.
Aplinkos viceministrė taip pat pažymi, kad didėjant konkurencijai, ministerija tikisi ir kainų mažėjimo bei teigiamos įtakos renovacijos tempams Lietuvoje.
Ekspertai vertina skeptiškai
Tačiau į reglamento pakeitimus ne visi žvelgia optimistiškai. Tokį ministerijos sprendimą mokslininkai ir akredituoti specialistai vertina kritiškai ir perspėja dėl nelaimingų atsitikimų, renovacijos kokybės.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė Jurgita Černeckienė atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai perkelia atsakomybę ant tam galimai nepasiruošusių konstruktorių pečių.
„Dabar kokybę garantuoja akredituota laboratorija, kuri išbando statybinių komponentų savybes, turi patirtį šioje srityje, standartizuotus vertinimo metodus. Pakeitus tvarką norima, kad konstruktorius pats nuspręstų, kad viskas gerai, o jei kils įtarimas, tik tada prašys laboratorijos vienas ar kitas savybes pagrįsti“, – sako KTU docentė.
Statybos projektų ekspertizės centro ekspertė Jelena Čepulenienė pastebi, kad priėmus pakeitimus taps sudėtinga įvertinti absoliučiai skirtingų medžiagų bendrą visumą. Pasak ekspertės, po dviejų metų pertraukos grąžinama tvarka užtikrins tik medžiagų mechaninį atsparumą. Tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti plokščių ilgaamžiškumą, gaisrinius reikalavimus.
Tuo metu statybinių medžiagų tiekėjo UAB „Exterus“ vadovas Justas Motiejūnas, planuojamus pokyčius vertina kaip politinį sprendimą, ignoruojantį realias statybų sektoriaus problemas.
„Vos prieš porą metų įvestas sertifikavimo reikalavimas padėjo rinkai atsikratyti nekokybiškų gamintojų. (...) O šiandien girdime ministerijos norą žengti žingsnį atgal ir vėl panaikinti bet kokią kontrolę šiame segmente, tai prives prie to, kad renovacijoje, tiek valstybiniuose projektuose vėl bus naudojamos pačios pigiausios medžiagos, neatitinkančios Vakarų Europoje galiojančių standartų“, – teigia J. Motiejūnas
ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvoje įsigaliojo statybos techninis reglamentas, pagal kurį pastatų projektavimui ir statybai naudojama vėdinamo fasado sistema, turi būti teikiama kaip vieno gamintojo elementas, turintis ETĮ (Europos techninis įvertinimą) arba NTĮ (nacionalinis techninis įvertinimą).
