Be to, vidutinis terasinio buto plotas yra apie 66 kv. m, tai yra 30 proc. didesnis už įprastą būstą. Nors jų kainos yra aukštesnės, šie būstai suteikia unikalią galimybę turėti išskirtinę erdvę.
Terasa – tai atvira arba pusiau uždara erdvė, dažniausiai išdėstyta pastato aukštyje virš žemės lygio ir tiesiogiai prieinama iš vidaus patalpų. Tai gali būti plokščias plotas ant stogo, balkonas su išplėsta erdve arba specialiai suprojektuota iškyša. Terasa suteikia galimybę mėgautis lauko erdve, nepriklausomai nuo to, ar gyvenate miesto centre, ar priemiestyje.
Terasa – atvira arba pusiau uždara erdvė, tiesiogiai prieinama iš vidaus patalpų, leidžianti mėgautis lauko erdve net ir miesto centre. Nuo senovės laikų žinomas architektūrinis elementas šiandien moderniuose miestuose tapo neatsiejama gyvenimo kokybės dalimi. Didėjant miestų tankumui ir mažėjant lauko erdvėms, terasos leidžia susikurti asmeninę oazę miesto šurmulyje.
Interjero dizaineris Marius Morozovas dalijasi patarimais ir skaičiavimais, kurie padės paversti terasą funkcionalia, estetiška ir vertę didinančia erdve.
Erdvės planavimas, funkcionalumas ir dizainas
Mariaus Morozovo teigimu, didele laikoma 30–60 kv. m ar dar didesnė terasa. Jis sako, kad geras funkcinis erdvės suplanavimas padeda maksimaliai išnaudoti terasos potencialą.
„Pavyzdžiui, 40 kv. m terasoje įrengus 10–12 kv. m ploto valgomąjį, 8–10 kv. m poilsio erdvę, dar po 4 kv. m liks grilio zonai ir net darbo vietai. Didesnėje, 50 kv. m terasoje papildomai galima sukurti sporto kampelį arba vaikų žaidimų aikštelę, o 60 kv. m plote – mini sodą, baseiną ar sūkurinę vonią, didelę poilsio erdvę su hamakais“, – skaičiuoja Marius.
Moduliniai baldai ir daugiafunkciniai sprendimai leidžia lengvai keisti terasos išdėstymą ir pritaikyti erdvę skirtingoms veikloms. Rinkdamiesi baldus ir medžiagas, atkreipkite dėmesį į jų atsparumą lauko sąlygoms. Daugiafunkciniai baldai, pavyzdžiui, suoliukai su integruota daiktadėže, padės efektyviau išnaudoti erdvę.
Kaip ir bet kokiame interjere, tinkamai suplanuotas terasos apšvietimas sukurs jaukią atmosferą, o energetiškai efektyvūs LED sprendimai sumažins sąnaudas: „Svarbu pasirinkti tinkamus šviesos šaltinius, kurie atitiktų erdvės funkcijas ir sukurtų norimą nuotaiką. Pavyzdžiui, šiltesnė šviesa tinka poilsiui, o šaltesnė – darbui“.
Terasa gali tapti ir žaliąja oaze: galima kurti vertikalius sodus, žaliąsias sienas su vijokliniais augalais, auginti prieskonines žoleles, daržoves ar mažus medelius vazonuose. Tai ne tik puošia terasą, bet ir gerina oro kokybę, suteikia privatumo.
„Nepamirškite oro sąlygų: saulė, lietus gali paveikti terasos naudojimą, todėl verta įrengti stogelius, markizes. Aukštuose pastatuose vėjas gali būti stiprus, o nuo jo užstos vėjo užtvarai ar tinkami augalai. Terasos judrioje miesto vietoje gali būti veikiamos gatvės triukšmo – garso izoliacinės medžiagos ar augalų barjeras sumažins jo poveikį“, – priduria dizaineris.
Harmoninga interjero ir terasos dermė sukuria vientisą ir estetišką erdvę. Jei bute dominuoja skandinaviškas stilius, terasa taip pat gali būti įrengta naudojant natūralias medžiagas ir šviesias spalvas. Spalvinė paletė ir medžiagos turėtų būti derinamos su interjero akcentais, siekiant sukurti vizualinį tęstinumą.
Techniniai reikalavimai, saugumas ir leidimai
Prieš pradedant įrengti terasą, jei planuojate joje daugiau įrangos bei funkcijų, svarbu įvertinti techninius bei teisinius niuansus.
„Jei norite terasoje įrengti baseiną, kubilą ar jacuzzi (pripildytas sveria apie 1 500–2 000 kg), masyvius vazonus gausiai augmenijai, būtina paskaičiuoti konstrukcijų apkrovas ir saugumą. Ant daugiabučio stogo suformuota terasa atlaiko apie 700 kg/kv. m. Tai reiškia, kad 30 kv. m terasa atlaikys iki 21 tonos ir problemų ją įrengti net pagal didžiausias svajones kilti neturėtų. Tačiau, jei terasa yra balkono tipo su atramos taškais vienoje pusėje, leidžiamos apkrovos bus gerokai mažesnės“, – pabrėžia M. Morozovas.
Prieš pradedant terasos įrengimo darbus, būtina pasirūpinti techniniais reikalavimais ir leidimais. Bet kokie konstrukcijų pakeitimai, galintys paveikti pastato struktūrą, turi būti suderinti su statybos inžinieriais, turi būti gauti atitinkami leidimai iš savivaldybės bei gyventojų bendrijos. Tai ypač svarbu planuojant stoginių, markizių, įstiklinimo ar sunkių objektų įrengimą.
„Saugumas yra prioritetas. Įrengiant apšvietimą ar šildymo sistemas, naudokite tik sertifikuotas ir lauko sąlygoms pritaikytas medžiagas. Aukštuose pastatuose būtina įrengti saugius turėklus ar stiklo barjerus, atitinkančius saugumo reikalavimus. Apskritai, renkantis medžiagas siūlau įvertinti, kad kokybė ilgainiui atsiperka dėl ilgaamžiškumo ir mažesnių priežiūros sąnaudų“, – vardija ekspertas.
Terasose naudojant grilius būtina laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Daugiabučiuose namuose draudžiama naudoti grilius su atvira ugnimi, tačiau leidžiami elektriniai. Visais atvejais, grindys toje vietoje turėtų būti nedegios arba padengtos nedegia medžiaga, netoliese turėtų būti lengvai prieinamas tinkamas gesintuvas. Rekomenduojami ir dūmų detektoriai, ypač jei terasa yra įstiklinta ar uždara. Tiesa, tokiu atveju verta pagalvoti ir apie ventiliaciją.
Naudojant grilį privalu užtikrinti, kad dūmai ar kvapai nekels nepatogumų kaimynams. Bendrijos gali turėti savo vidaus taisykles, su kuriomis vertėtų susipažinti.
Investicija į gyvenimo kokybę: kiek ji gali kainuoti?
Niujorke gyventojai stogus paverčia žaliaisiais sodais, kur auginamos ne tik gėlės, bet ir vaismedžiai bei daržovės. Tai puošia miesto panoramą, suteikia galimybę patiems auginti šviežius vaisius ir daržoves. Barselonoje, dėl klimato, terasos naudojamos ištisus metus kaip pagrindinė gyvenamoji erdvė, įrengiant jose valgomojo zonas ir lauko virtuves. Tuo tarpu Tokijuje, kur erdvė yra itin ribota, japonai sugeba sukurti funkcionalias ir estetiškas erdves, pasitelkdami daugiafunkcinius baldus ir vertikalius sodus.
Šie sprendimai demonstruoja, kaip kūrybiškumas ir inovatyvus požiūris gali padėti maksimaliai išnaudoti net ir nedidelę erdvę, paverčiant ją jaukia ir naudinga gyvenamosios erdvės dalimi.
Lietuvos sostinėje terasinius butus dažniausiai galima rasti prestižiniuose projektuose arčiau miesto centro – Šnipiškėse, Žirmūnuose, Paupyje, Markučiuose. Miegamuosiuose mikrorajonuose tokie butai pasitaiko rečiau, nes ten dominuoja ekonominės klasės daugiabučiai, tad terasiniai butai čia yra vienetiniai ir dar labiau išskirtiniai.
Statistiškai, terasinio buto kaina vidutiniškai siekia apie 289 tūkst. eurų, nors, be abejo, yra ir pigesnių, ir brangesnių variantų. Tokių būstų vertė, dėl mažos pasiūlos ir didelės paklausos, dažnai auga greičiau: remiantis statistika, terasinių butų vertė per pastaruosius penkerius metus augo vidutiniškai 7 proc. kasmet, lyginant su 5 proc. standartinių butų segmente. Dėl tos pačios priežasties terasiniai butai yra likvidūs – dalis jų projektuose rezervuojami dar iki oficialios pardavimų pradžios.
Turint ambicijų terasą įveiklinti maksimaliai, biudžeto planavimas tampa esminiu etapu. Vidutinės terasos įrengimo kainos svyruoja priklausomai nuo pasirinktų medžiagų ir sprendimų:
Grindų dangos: nuo 50 iki 150 Eur už kv. m (termiškai apdorota mediena, kompozitas, plytelės); Lauko baldai: nuo kelių šimtų iki 5 000 Eur už komplektą;
Stoginės ar markizės: nuo 200 Eur už kv. m;
Kubilas ar sūkurinė vonia: priklausomai nuo komplektacijos, 1 – 3 tūkst. Eur arba 1–10 tūkst. Eur;
Apšvietimo instaliacija: nuo keliasdešimties iki 3 tūkst. Eur už visą erdvę;
Augalai ir apželdinimas: apie 50–100 Eur už kv. m;
Kita įranga – priklausomai nuo norų ir galimybių. Taigi, bendras 30 kv. m terasos įrengimo biudžetas gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki 30 tūkst. Eur ir daugiau.
Norint, kad investicija būtų sėkminga ir terasa taptų kasdieniu džiaugsmu, verta apsvarstyti galimybę projekto paruošimą, o gal ir įgyvendinimo priežiūrą patikėti profesionalams. Jie padės optimizuoti erdvę, parinkti tinkamas medžiagas bei sprendimus ir išvengti brangių klaidų. Patirtis ir kūrybiškumas dažnai padeda sumažinti įrengimo biudžetą – neretai tam pakanka fantazijos. Architekto ar dizainerio paslaugos kainuoja 30–50 Eur/val., tačiau tai yra investicija į sėkmingą projektą.
Butas su didele terasa gali būti ne tik investicija į nekilnojamąjį turtą, bet ir į gyvenimo kokybę. Gerai suplanuota ir įrengta terasa gali tapti asmenine oaze miesto šurmulyje, pritaikyta įvairiems poreikiams – nuo jaukios poilsio zonos iki funkcionalaus darbo kampelio, gyvybingo sodo ar vietos susitikimams. Nors pradinės investicijos gali būti didelės, ilgainiui jos gali atsipirkti tiek finansiškai, tiek per asmeninį pasitenkinimą ir komfortą.
