„1999 m. Monrealio konvencija nustato oro linijų atsakomybę keleivių mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo ir krovinio vėlavimo, sugadinimo ar praradimo atvejais. Ši konvencija yra sukurta kaip viena universali sutartis, reglamentuojanti oro linijų atsakomybę visame pasaulyje“, – komentuoja L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
„Pats orlaivis yra sudužęs nepataisomai, informacija interneto portaluose jau atnaujinta – nurodant, kad orlaivis nurašytas 2024 m. lapkričio 25 d. Krovinys išsibarstęs plačiu perimetru aplinkui, tad, matyt, galima konstatuoti ir krovinio praradimą“, – vertino ji.
Pasak jos, jei daroma prielaida, kad incidentas įvyko dėl techninio orlaivio gedimo, įgulos netyčinės klaidos ar oro sąlygų, atsakomybė bus taikoma krovinį skraidinusiai oro skrydžių bendrovei pagal Monrealio konvencijos nuostatas.
Kaip aiškina teisininkė, dėl žuvusio piloto ir sužeistų įgulos narių, bus bendrovei taikoma pagal Europos Sąjungos ir Ispanijos teisės nuostatas. Tuo metu 13 Lietuvos gyventojų, kurių namas buvo apgadintas incidento metu, galės kreiptis per Lietuvos teismus dėl tiesioginių nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.
Gabento ir prarasto krovinio savininkai taip pat galės reikalauti atlygio už prarastą turtą, tikina L. Čereškaitė-Kinčiuvienė. Jų atveju galima paskaičiuoti kompensacijos dydžius remiantis sutartiniais atsiskaitymo vienetais (SDR), vienas iš jų vertas 0,8 euro.
„Orlaiviu gabento prarasto krovinio savininko interesai bus apdrausti oro skrydžių bendrovės ir maksimali atsakomybės suma pagal Monrealio konvenciją bus 17 SDR vienetų už 1 kg krovinio svorio“, – aiškina L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
„Tačiau reikia pažymėti, kad be oro vežėjo atsakomybės krovinių savininkai ar ekspeditoriai dažnu atveju draudžia krovinį turto draudimo, pagal kurį jiems turėtų būti atlyginama visa prarasto krovinio vertė“, – pridūrė ji, Anot jos, jei buvo apgadinti ir keliai ar kelio ženklai, kompensacijos galės reikalauti ir savivaldybė.
„Jei incidento metu buvo apgadinta infrastruktūra – keliai, kelių ženklai, tokiu atveju kelio valdytojas galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo remonto išlaidoms kompensuoti. Toks reikalavimas taip pat būtų nagrinėjamas Lietuvos teismuose“, – aiškina teisininkė.
Anot jos, „draudimo vertė“, dėl negrįžtamai prarasto orlaivio turėtų būti išmokama jo savininkui. Be to, skrydžių bendrovė „Swift Air“ galimai patirs įvairių nuostolių, kurie galimai bus apdrausti papildomai. Visgi, ji pabrėžė, kad nors dėl incidento kelioms valandoms buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, kompensacijoms keleiviams dėl skrydžių vėlavimo nepriklausys, nes oro uostas buvo uždarytas dėl išskirtinių aplinkybių. Žalos atlyginimo klausimus aviacijos teisėje reglamentuoja tarptautinė Monrealio konvencija
1999 m. Monrealio konvencija nustato oro linijų atsakomybę keleivių mirties ar sužalojimo, taip pat bagažo ir krovinio vėlavimo, sugadinimo ar praradimo atvejais. Ši konvencija yra sukurta kaip viena universali sutartis, reglamentuojanti oro linijų atsakomybę visame pasaulyje.
Konvencija 2001 m. ratifikuota Europos Sąjungos vardu, tačiau 2004 m. ją atskirai ratifikavo ir Lietuva.
Teisininkė pažymi, kad Monrealio konvencija yra taikoma tik komercinei aviacijai ir neapima valstybės vardu vykdomų skrydžių.
ELTA primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos pilietis. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau. Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos viso buvo evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Gaisras jau yra suvaldytas. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atstitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsimena, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto. Taip pat Teisingumo ministerija inicijavo saugos tyrimą.
