Vilniaus gatvėje esantys paveldo saugomi pastatai pamažu atnaujinami. Neseniai baigti 30-ojo daugiabučio, kuriame įsikūrę ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, atnaujinimo darbai.
Namo fasadas išgražėjo pasinaudojus Kauno savivaldybės paveldotvarkos programa.
Paskatino kainų augimas
Vilniaus gatvės 30-ojo namo gyventojas Virginijus Naruševičius pasakojo, kad pastate yra 7 butai ir 4 komercinės paskirties patalpos.
XIX amžiaus pabaigoje pastatyto namo būklė vis blogėjo.
„Kai tokie namai pradeda irti, jų būklė sparčiai prastėja, todėl jau kuris laikas galvojome apie jo atnaujinimą. Prieš trejus metus keitėme stogą. Vienais metais norėjome pasinaudoti savivaldybės paveldotvarkos programa, bet vėliau to atsisakėme.
Šį kartą kaimynus pavyko įtikinti, kad namo fasadą reikia atnaujinti, nes einant laikui kainos tik didėja, o ir savivaldybės paramos kitą kartą galime negauti“, – sėkme džiaugėsi gyventojus ir verslininkus subūręs kaunietis.
Namo fasado atnaujinimas kainavo apie 115 tūkstančius eurų. Savivaldybė skyrė 42 tūkstančius eurų. Kiekvienos patalpos savininkui šie darbai atsiėjo nuo 5 iki 11 tūkstančių eurų.
„Likome patenkinti ir darbus atlikusiais rangovais, ir namo administratoriumi. Kartą per savaitę jie rengdavo susitikimus, atsiskaitydavo, ką padarė, klausdavo, ką dar reikia padaryti“, – pasakojo V. Naruševičius.
„Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jorošenko džiaugėsi, kad šiame name aktyvi bendruomenė, kuri itin daug dėmesio skiria savo daugiabučiui puoselėti.
„Bendradarbiaudami su gyventojais laiku gavome paramą pastato fasadui atnaujinti, tad mums pavyko įgyvendinti tai, kas dabar puošia visą Vilniaus gatvę“, – sakė V. Jerošenko.
Darbų suma – per didelė
Atnaujintame Vilniaus gatvės 30-ajame daugiabutyje vienas patalpas turinti verslininkė Regina Randienė sakė, kad nors namo atnaujinimo darbų kaštai buvo nemaži, pinigų suma, kuri buvo apskaičiuota, dar buvo įkandama.
Verslininkė turi tris patalpas ir gretimame – Vilniaus gatvės 32-ajame – name.
„Ir gyventojai, ir verslininkai norėtų, kad šis dviejų aukštų pastatas taip pat būtų atnaujintas. Savo lėšomis parengėme namo atnaujinimo projektą – jame numatyta, kad reikia pakeisti ne tik fasadą, bet ir stogą, įstatyti medinius langus, atkurti ąžuolines langines ir atlikti daugybę kitų darbų“, – pasakojo R.Randienė.
Šio pastato atnaujinimo kaina labai didelė – apie 260 tūkstančių eurų.
„Savivaldybė remtų fasado atnaujinimo darbus, tačiau likusią pinigų sumą turėtų sumokėti patalpų savininkai. Ir gyventojams, ir verslininkams ji per didelė“, – tikino kaunietė.
Noras gražinti namą nepraėjo, tačiau projekto įgyvendinimas kol kas sustojo. Senamiesčio gyventojai ir verslininkai dar ieškos būdų, kaip namą būtų galima atnaujinti ir kaip už tai sumokėti.
Dalis sutartis nutraukia
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas atskleidė, kad pasitaiko atvejų, kai iš pradžių didesnė dalis daugiabučio gyventojų pageidauja, jog namas būtų atnaujintas, bet vėliau nuomonę pakeičia.
Kai gyventojai pasirašo sutartį su savivaldybe, kad dalyvaus paveldotvarkos programoje, tada ieškoma rangovų ir paaiškėja tikroji darbų sąmata.
„Tada kai kurie gyventojai atsisako prisidėti prie pastato atnaujinimo.
Tokių atvejų per metus būna apie 20 procentų“, – apgailestavo S. Rimas.
Vieni gyventojai sutartis su savivaldybe nutraukia, kiti ieško naujų rangovų, kad darbų kaina sumažėtų, ir sutartis pratęsia kitiems metams.
„Vilniaus gatvėje nuo 2015 metų pasinaudojus paveldotvarkos programos parama atnaujinta aštuoniolika pastatų.
Neprarandame vilties, kad tie, kurie atnaujinti namus atsisakė šiais metais, teiks paraiškas kitais“, – vylėsi S. Rimas.
Savivaldybė remia ne tik fasadų sutvarkymą
Kauno savivaldybė šiemet rėmė 50 paveldotvarkos programoje dalyvaujančių objektų.
Senamiestyje ir Kauno centre esančių pastatų fasadams atnaujinti, neįgaliųjų įvažoms ir dekoratyviniam apšvietimui įrengti, avarinėms grėsmėms šalinti bei tvarkybos projektams parengti numatyta skirti beveik 2 mln. eurų.
Dauguma patvirtintų projektų – išskirtinai tarpukario gyvenamieji namai ir daugiabučiai UNESCO teritorijoje, istoriniai objektai Senamiestyje, taip pat mediniai pastatai Žaliakalnyje.
Mūrinių pastatų tvarkybai gali būti skirta iki 50 procentų, medinių – iki 75 procentų darbų vertės.
Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti pilkus ir sunykusius paveldo pastatus pradėta 2015 metais. Miesto parama tvarkant savo turtą pasinaudojo 197 pastatų savininkai. Iki šiol Kaunas tam skyrė apie 4,7 mln. eurų.
