Negi kol jis nesugrius pats, problemos neišspręsime? Situaciją apsunkina tai, kad pastatas Naujojoje Uosto gatvėje 5, kuriame buvo įsikūrusi pirmoji lietuviškoji Klaipėdos uosto valdyba, 2021 metų pabaigoje buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos teigimu, šio pastato kaip paveldo objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis.
Tas namas stovi negyvenamas ir apleistas jau seniai. Vyko labai daug ginčų, ar jis turi ir kokių nors vertingųjų savybių. Ankstesniuose detaliuosiuose planuose jį buvo numatyta nugriauti.
Išeitis – išbraukti iš registro „Pastatas buvo vertinamas po Klaipėdos visuomenininkų kreipimosi. Duomenis surinko tuometinio Kultūros paveldo centro specialistai.
Jie kelis sykius lankėsi tame name. Dabar jis yra Kultūros vertybių registre su apibrėžta teritorija. Jam yra nustatytos vertingosios savybės: kai kurios pastato dalys yra vertingos ir saugomos, pavyzdžiui, kapitalinių sienų tinklas, stogo forma (stogas yra nugriuvęs – aut. past.), planinė struktūra, rūsiai“, – pasakojo V. Juška.
Kadangi pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jam yra nustatyta teisinė apsauga ir be kontroliuojančių institucijų, t. y. be Kultūros paveldo departamento, negalima jo savavališkai nugriauti. Paveldosaugos skyriaus vedėjo manymu, norint tą pastatą demontuoti, vienintelė galimybė – išbraukti jį iš registro.
Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos manymu, norint tą pastatą demontuoti vienintelė galimybė – išbraukti jį iš Kultūros vertybių registro.
Netgi norint tą pastatą kam nors pritaikyti, reikalingas tvarkybos darbų projektas. Jo paskirtis – gyvenamasis namas.
Jame keli butai priklauso „Memelio miesto“ projekto įgyvendintojai bendrovei „Stemma Group“, vienas – savivaldybei, kiti – privatiems asmenims. Taigi savininkas ne vienas ir jie turi sutarti dėl šio pastato ateities.
„Tas namas jau ne vieną dešimtmetį vis po truputį griūna. Dabar yra aptrauktas žaliu tinklu ir palaikomas tokios būklės, kad keltų kuo mažesnę grėsmę.
Minimali priežiūra vykdoma, bet situacija labai prasta, netgi gana grėsminga. Ir gatvės priartėjimas prie šito pastato tikrai saugumo neprideda. Čia visas problemų mazgas“, – sako V. Juška.
Laukia administratoriaus veiksmų
„Šiuo pastatu rūpinasi administratorius. Jis uždengė tinklą, nupjauna medžius nuo stogo. O butų savininkai moka mokesčius, ir tiek.
Mes nesiimame nieko, nes esame tik bendraturčiai, kelių butų savininkai, neturime teisinių galimybių ką nors daryti. Lauksime, kol administratorius imsis kokios nors veiklos. Jis turi parengti pastato avarinės būklės likvidavimo projektą.
Butų savininkai turbūt balsuos ir tada matysime, pritars jie ar ne. Kaina, matyt, bus nemaža, nes namas avarinės būklės“, – sako „Stemma Group“ atstovas Nerijus Tilindis.
Jis nemano, kad šio namo problema galėtų būti greitai išspręsta. Juokavome, kad galbūt „Stemma Group“ baigs ir antrą statybų etapą buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, kol šio pastato reikalai išjudės iš sąstingio. Jo paskirtis yra gyvenamoji.
Žinoma, avariniame name niekas negyvena. Norint pakeisti jo paskirtį tektų išspręsti daugybę teisinių klausimų, kas ilgai užtruktų. Be to, visi butų savininkai turėtų turėti bendrą nuomonę.
„Šiuo metu vyksta diskusijos apie šio pastato nugriovimą. Esant tokiai situacijai vargu ar kas ryšis investuoti į jo remontą“, – abejoja N. Tilindis.
„Rėmas, stovintis prie gatvės“
„Padėtis kontroliuojama, bet pastatas tikrai yra avarinis. Tai, ką matote vizualiai iš išorės, yra viena, o tai, kas yra viduje, – kita. Jame nėra stogo: viskas kiaurai šlampa, šąla, byra. Tai tiesiog rėmas, stovintis prie gatvės. Mes jį aptraukėme tinklu, kad nebirtų tinkas, bet jis nesulaikytų galimo konstrukcijų kritimo.
Pastato fizinė būklė tikrai yra labai prasta. Jeigu būtų norima jį atstatyti, situaciją apsunkintų tai, kad jis yra kultūros vertybė.
Šiuo atveju visi procesai tampa sudėtingesni N kartų. Mes, administratoriai, negalime nieko nei pirštu paliesti be tam tikrų institucijų leidimo, nebent tinklą užmesti.
Bet jeigu norėtumėme ką nors pamūryti, sutvarkyti, mums reikia rengti projektą, priešingu atveju sulauktume baudų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jau beveik dvejus metus pastatą administruojančios įmonės „Bonus Admin ir Co“ vadovas Gvidas Skirutis.
Jo teigimu, pastate yra 15 turtinių vienetų, tarp jų – ir savivaldybės.
„Su turto savininkais palaikome ryšius, informuojame juos apie avarinę būklę, kurią šaliname, o jie už tai sumoka.
Žmonės turi objektą, kuriuo nesinaudoja, bet moka už jo administravimą, už teritorijos priežiūrą, už tam tikrus techninius sprendimus“, – aiškino G. Skirutis.
Jo teigimu, seniai jau užsakytas stogo rekonstrukcijos projektas, bet viskas labai ilgai tęsiasi. Koks tolesnis šio pastato likimas, jis nežinąs. „Situacija keista ir pavojinga – negali dirbti normaliai, nėra ateities.
Mes esame atsakingi, bet negalime tvarkyti. Jeigu pastatas griūtų, toje byloje dalyvautume ir mes. Gaila žmonių – jie turi turtą, bet negali juo naudotis.
Gaila žmonių – jie turi turtą, bet negali juo naudotis Norėčiau atkreipti dėmesį, kad su visais pastatais, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą, yra problemų. Mes turime ne vieną tokį objektą – tikrai labai didelė problema. Tokie namai paprastai būna nedideli, iki dešimties butų, remonto kaštai didžiuliai.
Turime tokį objektą Herkaus Manto gatvėje. Žmonės nori tvarkytis, bet kai sužino, koks tai komplikuotas ir brangus dalykas, nebenori“, – kalbėjo „Bonus Admin ir Co“ vadovas.
Nėra nuoseklaus miesto planavimo
„Jau dvidešimt metų kalbame apie tą „Memelio miestą“. Buvo bent du konkursai, rengiamas detalusis planas. Kodėl jame nebuvo išspręstas šitas klausimas? Dabar tokios aistros verda. Ta problema senų senovėje matėsi.
Kai buvo tiesiama Naujoji Uosto gatvė, matyt, irgi buvo tas klausimas ir kažkas išsireikalavo kaip kompromisą palikti tą pastatą“, – mano architektas Romas Gailius.
Neseniai buvo pradėtas rengti Naujosios Uosto gatvės sutvarkymo projektas. Architektų sąjunga rašė raštą savivaldybei atkreipdama dėmesį į tai, kad visa gatvė turi būti kompleksiškai tvarkoma kaip viešoji erdvė. R. Gailiaus manymu, per šitą projektą būtų galima rasti sprendimą, ką daryti su tuo probleminiu pastatu.
„Miestas randa įrankių priversti savininkus susitvarkyti. Kodėl šiuo atveju neranda tiek dešimtmečių, kodėl derinami projektai, detalieji planai nesprendžiant tos problemos?
Pasakysiu paprastai – pas mus nėra nuoseklaus miesto planavimo, šiuo klausimu – saviveikla. Ateina politikai ketveriems metams ir pradeda filosofuoti, kokius statys tiltus. Užtat ir turime tokius kazusus“, – kalbėjo architektas.
Pasak R. Gailiaus, maždaug prieš 20 metų architektai siūlė parengti visą Vitės kvartalo išvystymo koncepciją. Žinia, „Memelio mietas“ yra to kvartalo dalis. „Tada architektus pasiuntė po velnių. Susiprojektavo, susiderino Vitės centrą, pasistatė.
Dabar stato kitą gabaliuką – „Memelio miestą“. Dar ir verslas darosi „ofisiukus„, taip mes planuojame miestą. Architektų niekas neklauso. Būtume turėję bendrą urbanistinę viziją, žinotume, ko siekiame, ir po truputį galėtume detalizuoti ir realizuoti“, – sako architektas R. Gailius.
Klausė gyventojų nuomonės
Rugsėjį Klaipėdos savivaldybė klausė nuomonės, ar verta saugoti Naujojoje Uosto gatvėje esantį ir su jos važiuojamąja dalimi besiribojantį pastatą.
Ši neformali apklausa buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, kurioje prašoma atsakyti į tris klausimus: ar pastatas yra kultūros vertybė, išsaugoti jį ar griauti?
Skirtingai nuo oficialiais įsakais skelbiamų apklausų, čia savo nuomonę pareikšti gali bet kuris interneto vartotojas, sugebantis rasti nuorodą į apklausą – dalyviui nereikia įrodyti, kad jis yra Klaipėdoje registruotas gyventojas.
Dalyvavus apklausoje dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5 esančio pastato nematyti jos rezultatų, bet balsavusiajam iš karto po to galima vėl dalyvauti apklausoje naudojantis tuo pačiu įrenginiu ir interneto tinklu.
1883 metais statytas namas jau anksčiau sulaukė miestiečių dėmesio, mat jo sienos ribojasi su važiuojamąja dalimi, buvo keliami klausimai dėl jo įtakos eismo saugumui.
Kad klausimas dėl jo tolesnio likimas aktualus, įrodo ir žinios paskelbimas Klaipėdos savivaldybės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, kurioje vyko aktyvi diskusija – griauti pastatą ar ne?
