Beje, per jo daugiau kaip 30 veiklos metų visos racionaliai įsigytos sodybos išsaugojo vertę ir nebuvo parduotos pigiau nei pirktos.
Poilsinio turto vertė kilo 3,5 karto
„Sunku suprasti, kodėl žmonės „naikina“ savo pinigus... Lietuvos banko duomenimis, rugpjūčio pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 23,6 mlrd. eurų indėlių. Pagalvokite, kaip sumažėja jų vertė vien tik dėl infliacijos bei per pastaruosius penkerius metus 1,5 karto kilusio poilsinio NT kainų, ir ką žmogus galėjo už banke naikinamus tuos pačius tūkstančius nusipirkti prieš metus kelis ir šiandien“, – akcentuoja NT ekspertas.
Oficialiosios statistikos duomenimis, ypač didelis kainų šuolis buvo 2021 ir 2022 m., kai metinė infliacija, atitinkamai, sudarė 10,6 ir 21,7 proc.
„Galime pasiremti ir kitais skaičiais. Pavyzdžiui, ir 2014 m. (prieš įvedant eurą Lietuvoje 2015 m. sausį), ir dabar poilsiui bei laisvalaikiui įsigyjamos sodybos skaitine išraiška kainuoja tiek pat tūkstančių, tačiau prisiminkime, kad vienas euras buvo keičiamas į 3,4528 lito, t. y. turto vertė per dešimtmetį pakilo apie 3,5 karto – kaina „sueurėjo“, – pasitelkti paprastą matematiką siūlo nekilnojamojo turto prekiautojas.
Kas lemia sodybos poilsiui kainą
Analizuodamas skirtingus poilsiui perkamus objektus jis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus vienur kainos kilo labiau, kitur – mažiau.
„Ieškantys ramybės poilsiui dažniau ėmė atrasti sodybas Aukštaitijos miškuose – jų paklausa ir kaina ypač kilo, o prie ežerų kaina kito mažiau, apie du kartus. Galima sakyti, ilgą laiką sodybos miškuose buvo be vertės, o dabar vien sodybvietė su paklypusiu nameliu gali kainuoti ir 50 tūkst. eurų, – pasakoja A. Boguševičius. – Beje, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje už panašų butą Senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje ar Pašilaičiuose mokėsite skirtingą kainą, taip ir su poilsiniu NT – panašaus būsto kaina Molėtų, Ignalinos, Švenčionių ar Kupiškio rajonuose gali gerokai skirtis.“
Kainai daug įtakos turi, anot NT eksperto, rajono ar objekto „brendas“, žinomo miško ar ežero, kur yra sodyba, vardas, atstumas iki pirkėjo gyvenamųjų namų ir kt.
„Aukštaitijos nacionalinis parkas, Labanoro giria, Molėtai, tam tikri ežerai – vardai, kurie jau turi susikūrę įvaizdį ir tai kelia vertę bei lemia aukštesnę čia esančių NT objektų kainą, – įžvalgomis dalinasi NT brokeris. – Pavyzdžiui, sodybos šalia Molėtų kaina per dešimtmetį trigubėjo – jei kainavo 25–35 tūkst. eurų, tai dabar – apie 75–85 tūkst. eurų, tas pats butas Molėtuose brango keturis kartus – nuo 25–35 tūkst. eurų iki 100–125 tūkst. eurų. O už 1 ha sodybai pasistatyti tinkamos žemės Aukštaitijos nacionaliniame parke gali mokėti ir 220 tūkst. eurų.“
„Poilsinio NT paklausai įtakos turi ir atstumai: už panašią sodybą Labanoro girioje vilnietis gali mokėti du kartus daugiau, nei esančią Šimonių girioje, Kupiškio rajone“, – įžvalgomis dalinasi daugiau kaip 30 m. patirtį NT versle sukaupęs ekspertas.
Poilsinio NT kainai Aukštaitijoje įtaką daro ir geopolitinė situacija. Anot „Namudės“ vadovo, 2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą su Baltarusija besiribojančiuose šalies regionuose NT kaina mažėjo.
Poilsinio turto kolumbai
Pasak jo, pastaraisiais metai „sodybas poilsiui perka ir kolumbai“. Jais A. Boguševičius vadina užsienyje gyvenančius prakutusius Lietuvos emigrantus, kurie, išmaišę pasaulį, poilsiui renkasi savo gimtosios šalies gamtos ramybę.
„Mūsų kolumbai, atradę platųjį pasaulį, iš naujo įvertina Lietuvos privalumus: čia žymiai mažesnis gyventojų tankis ir didesnis galimas privatumas, sodybas vis dar supa natūrali „neužspausta“ gamta. Už pinigus, kuriuos sumoki įsigydamas sodybą Lietuvoje, gyvenamojoje šalyje nieko panašaus neįsigysi, nes tokie objektai, tarkim, Vokietijoje ar Anglijoje kainuoja kelis kartus brangiau, – patirtimi dalinasi NT brokeris. – Jie lygina vertę, kokią gali įsigyti už tuos pačius pinigus.“
Daugeliui ne mažiau svarbu ir tai, kad karštieji Europos regionai pastaraisiais metais netinkami poilsiui vasarą dėl kankinamai aukštos oro temperatūros, o Lietuvoje „mes vis dar turime keturis metų laikus ir vasarą galime atsikvėpti, akis paganyti vasariškoje žalumoje“.
Vertina ramybę ir ieško saugumo
Dar viena poilsinio NT pirkėjų kategorija – siekiantieji įgyvendinti savo svajones, susijusias su turimu ar planuojamu hobiu, pvz., išėjus į pensiją, pasikeitus darbo apimčiai ir pan.
„Vieniems vertybė yra sodyba prie žuvingo ežero, kitam prie medžiojimui tinkamų miškų, baidarių maršrutų, beribių pasivaikščiojimo takų… Trečiam reikia patirti gamtos teikiamą ramybę, – apie skirtingus NT poilsiui įsigyjančių žmonių poreikius pasakoja A. Boguševičius. – Todėl kai į „Namudę“ kreipiasi dėl NT įsigijimo poilsiui, pirmiausia kuo išsamiau išsiaiškiname žmogaus ar šeimos lūkesčius, pageidavimus, polinkius, vertybes.“
Ekspertas pastebi, kad pastaraisiais metais tendencingai ryškėja dar vienas sodybų savininkų „bendras vardiklis“: saugumo siekis.
„Į geopolitinę situaciją akyviau reaguojantieji sodybą mato tartum „išgyvenimo krepšelį“. Ji suteikia saugumo jausmą, nes galimai negandai užklupus čia jie galės prisiglausti, savarankiškai kurti bei plėtoti savo gerovę ir turiningai gyventi. Šią pamoką daugelis išmoko per pandemiją, – praeities pamokas primena A. Boguševičius. – Sodyba tampa atsakymu į daugelį šiuolaikinių iššūkių. Kalbantis su sodybų savininkais jauti, kad jose jie mato tam tikrą saugiklį ir savo turto vertei, ir savo savijautai, psichologinės ramybės garantą.“
Įstatymų įtaka poilsinio NT kainai
NT agentūros Aukštaitijoje savininkas atkreipia dėmesį, kad poilsinių sklypų kainai įtaką daro ir politikų sprendimai, keičiami norminiai aktai.
Kai buvo priimtas sprendimas, kad ūkininko sodyba didinama nuo 0,5 iki 2 ha, dabar 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos jų savininkai planavo parduoti norintiems įkurti sodybas poilsiui, galima „vežti į šiukšlyną“. Mažesniuose nei 2 ha sklypuose sodybą pasistatyti būtų sudėtinga net tapus „popieriniu ūkininku“, nebent jungiant sklypus iki reikiamo dydžio. Dar sugriežtinus taisykles, kad ūkininko sodybą galima kurti tik po to, kai trejus metus deklaruoji pajamas iš žemės ūkio veiklos, net 2 ha sklypai tampa abejotinos paklausos, nes iki sodybos sukūrimo gali praeiti bent ketveri metai.
„Kas sutiks tiek laukti? Vadinasi, daug žemės prie ežerų, miškuose iškrenta iš patrauklaus NT poilsiui, o tai dar kels tinkamo poilsiui NT kainą“, – apie įstatymų keitimo įtaką poilsiniam NT kalba A. Boguševičius.
Dar vieną apribojimą kurti poilsines sodybas prie ežerų sudavė sprendimas dėl rekreacinių teritorijų kūrimo, kuris numatė, kad šiose teritorijose ribojama NT statyba privačiam poilsiui.
Anot „Namudės“ vadovo, jie gelbsti ir tiems poilsinio NT savininkams, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių nusprendžia jį parduoti.
Geriausia metas pirkti NT poilsiui
Beje, specialistai pastebi, kad NT poilsiui racionaliausia įsigyti rudenį ar net žiemą. Pirma, tuo metu jo kaina, paprastai, būna mažiausia, o derybos dėl kainos būna lengvesnės. Antra, rudenį ir žiemą daugeliui statybininkų sumažėja darbų ir kainas jie nuleidžia gerokai, net ir perpus, todėl iki naujo sezono įsigytus poilsiui namus spėsite susitvarkyti pagal savo viziją, jai išgryninti, projektui pasirengti turėsite daugiau laiko be įtampos.
„O gamta šiuo metu nusimeta makiažą ir gali pamatyti tikrąją norimo įsigyti NT veidą, – šmaikštauja 30 metų NT prekybos patirtį sukaupęs ekspertas. – Smagu, kai žmogus, nusipirkęs savo svajonių sodybą džiaugiasi, jog už turėtus pinigus įsigijo NT, kuris turi vertę ne tik dėl to, kad išsaugo jo turtą, bet ir suteikia pilnavertį džiaugsmą bei gerovę jam, jo šeimai.“
