Duomenys rodo, kad, įdiegus šią priemonę, 2022 m., palyginus su 2021 m., nelegaliai dirbančiųjų statybose sumažėjo maždaug 13 proc., o, pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį tendencijos dar ryškesnės – statybų sektoriuje fiksuota net 42 proc. mažiau nelegalaus darbo atvejų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu, užsieniečių, nelegaliai dirbančių statybose, skaičius šių metų pirmuosius šešis mėnesius, palyginus tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo apie 26 proc., rodo duomenys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, per pastaruosius kelerius metus įgyvendintos naujovės į statybų sektorių įnešė teigiamų ir labai reikalingų poslinkių.
„Tikriname intensyviau nei anksčiau, tačiau pažeidimų nustatome mažiau. Reiškia, esame teisingame kelyje spręsdami įsisenėjusią nelegalaus darbo statybose problemą. Tendencijos geros, reiškia priemonės veikia, iš šešėlinio darbo traukiame žmones, o, neabejoju, ir patys dirbantieji statybose tampa labiau sąmoningi“, – sako jis.
ID kodo reikalavimas ne tik mažina nelegaliai įdarbintų darbuotojų skaičių, bet ir leidžia užtikrinti, kad paslaugos būtų atliktos kokybiškai ir kvalifikuoto darbuotojo, o įvykus statybiniam brokui bus paprasčiau išsireikalauti žalos atlyginimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo liepos 1 d. dar labiau sugriežtinti skaidrius darbo santykius užtikrinančių priemonių reikalavimai, t. y. padidintos finansinės sankcijos bei išplėstas skaidriai dirbančiojo ID kodą privalančių turėti asmenų sąrašas. Nuo šiol kiekvienas statybos darbus atliekantis asmuo, net vykdydamas privataus namo ar buto remontą, privalo turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (ID).
Papildoma informacija
Skaidriai dirbančio ID – tai unikalus QR kodas, kuriame užšifruoti duomenys apie darbuotojo, savarankiškai dirbančio asmens arba į Lietuvą komandiruoto asmens, statusą. Susiformavus skaidriai dirbančio ID, galima patikrinti, ar asmuo yra oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį, vykdo savarankišką veiklą, ar yra į Lietuvą komandiruotas asmuo. Šią informaciją gali patikrinti ne tik kontroliuojančios institucijos, bet ir rangovai, statytojai (užsakovai), net jei jie yra fiziniai asmenys.
Savo skaidriai dirbančiojo tapatybės kodą gali gauti kiekvienas asmuo prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba asmeniškai atvykęs į bet kurį „Sodros“ priimamąjį. Skaidriai dirbančiojo ID kodas išduodamas iškart – asmuo, prisijungęs prie „Sodros“ informacinės sistemos, kodą gali atsisiųsti realiuoju laiku.
Taip pat savo darbuotojui / į Lietuvą komandiruotam darbuotojui skaidriai dirbančio asmens tapatybės kodą gali gauti darbdavys, prisijungęs prie savo „Sodros“ paskyros draudėjui. Vienos užklausos metu darbdavys gali atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.
Pareigą tikrinti kodą turi Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija, taip pat statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas.
Nuo liepos 1 d. nelegalus darbas atliekant statybos darbus statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui užtraukia baudą nuo 500 iki 1 100 Eur. Didesnė bauda – nuo 1 500 iki 5 000 Eur – už nelegalų darbą atliekant statybos darbus skiriama statytojui (užsakovui) arba jo įgaliotam rangovui fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo juridinio asmens vadovui.
Nelegalus darbas, atliekant statybos darbus, jeigu šiuos darbus atliks trečiosios šalies pilietis, užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo 2 000 iki 5 000 Eur ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1 500 iki 5 000 Eur.
