Skaistakalnio parko gilumoje poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje veiklos vyksta jau kiek daugiau nei vienerius metus, o oficialiai kūrybiškumo centras duris atvėrė gegužę.
Urbanistai rekonstravo ir praplėtė sodybos erdves
1926 m. pastatyta mūrinė dvaro architektūros sodyba tarpukariu buvo svarbiausia Panevėžio inteligentijos susibūrimo vieta. Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota. Laikui bėgant keitėsi pastato gyventojai ir jo paskirtis, kol J. Čerkeso-Besparnio sodyba tapo apleista: grafičiai ant sienų, užkalti langai, o pro bestogį pastatą pradėjo stiebtis parko augmenija.
Sodyba pradėjo keistis po to, kai 2017 m. įvyko Panevėžio savivaldybės paskelbtas architektūros konkursas, kurį laimėjo urbanistų studija PUPA. Jie pasiūlė, kaip atkurti paveldosauginę sodybą, ją išplėsti moderniu priestatu ir numatyti erdvę menininkų rezidencijoms bei šiuolaikiškam kūrybinių industrijų centrui.
„Sodybos pritaikymą kultūros centrui sudarė dvi dalys – senojo plytų pastato rekonstrukcija, išlaikant istorinį dvarelio charakterį, bei naujasis priestatas, kuris buvo įrengtas išnaudojant reljefo skirtumą tarp sodybos ir Žagienio upelio“, – pasakoja Tadas Jonauskis, PUPA urbanistas.
Jo teigimu, lenktos formos, stiklinis priestatas lengvai įsikomponuoja tarp Skaistakalnio parko medžių ir reljefo bei neužgožia istorinės sodybos, pro vitrininius langus parko kraštovaizdis įsilieja į vidines pastato erdves.
„Organiškai į parką įsikomponuojantį ir po žeme esantį priestatą sugalvojome tam, kad kultūriniame centre būtų daugiau erdvės. Priestatas architektūriškai puikiai derėjo prie tekančio upelio ir šlaito. Mūriniame senoviniame name buvo atkurti sienų lipdiniai, langų rėmai, ten dabar įsikūrusios studijos, o naujame moderniame priestate – dirbtuvių erdvės“, – pasakoja jis.
Ir judesys, ir drabužių atkūrimas, ir fotografija
Urbanisto teigimu, ši idėja buvo pasiūlyti vietos bendruomenei kitokių kūrybiškų veiklų, kurių Panevėžyje iki šiol nebuvo. Sodyba įveiklinta remiantis esminiais principais, kurie skatintų bendruomenės įsitraukimą, kultūrinį verslumą, istorijos ir paveldo reikšmingumą, tarpdisciplininį bendravimą, pritaikomumą skirtingoms studijoms bei rezidencijoms ir, žinoma, tvarumą ir ekologiją.
Šiame kūrybiškumo centre aktyviai veikia penkios skirtingos meninių krypčių studijos: dailės, fotografijos, taikomojo teatro, tekstilės dizaino bei audio-video. Kiekviena jų turi po vieną kuratorių, kurie kasdien atveria duris lankytojams, supažindindami juos su savo srities ypatumais.
Dailės studija pagrindinį dėmesį skiria kūrybiškumui ir jo ugdymui – čia galima save išbandyti tapyboje, grafikoje, piešime bei susipažinti su šių sričių technikų įvairove. Analoginės fotografijos studijos kuratorius su savo fotolaboratorijos lankytojais kartu kuria ir nuolat eksperimentuoja.
„Panevėžys yra teatro miestas, tačiau mes siekiame pritaikyti teatrinius įgūdžius ugdydami kasdieniame gyvenime naudingus gebėjimus. Studijoje vedamos judesio ar viešos kalbos edukacijos, kurios per bendruosius teatro įgūdžius padeda labiau išlaisvinti kūrybiškumą, moko, kaip reprezentuoti save pristatant auditorijai. Pastebime, kad šie užsiėmimai sulaukia ne tik jaunimo, studentų, kurie ruošiasi egzaminams, dėmesio, bet ir senjorų, kurie nepabūgsta drąsiai išreikšti savęs“, – pasakoja centro vadovė.
Kūrybiškumo centre vykstančiose edukacijose kitoks požiūris ir į tekstilės pritaikymą. Šioje studijoje vyksta įvairiausi užsiėmimai: senoji ir naujoji batika, saulės atspaudai – cianotipija, senų rūbų atnaujinimas, diskusijos apie savo stiliaus paieškas, tvarumą ir darną.
„Jei į klausimą „Knyga ar filmas?“ atsakote pasirinkdami antrąjį variantą, tuomet jau žinote, ko galima tikėtis audio-video studijoje. Čia gali tapti ne tik operatoriumi, režisieriumi, prodiuseriu, bet ir išmokti dirbti komandoje, išgirsti kitus ir priimti skirtingas idėjas,“ – pasakoja ji.
Kūrybiškumo centro auditorija itin įvairi – čia vyksta užsiėmimai ir moksleiviams, ir Trečiojo amžiaus universiteto atstovams, ir darbo ieškantiems žmonėms.
„Smagu, kad kartu su „Pragiedruliais“ atgijo ir parkas, kuriame dažnai galima sutikti aktyvų gyvenimą mėgstančius žmones. Kartu su bendruomene norime saugoti, ką turime. Kartu džiaugiamės, kartu augame tiek kultūriškai, tiek meniškai“, – sako vadovė.
