Dar rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė šiemet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip Eltai yra teigusi VPT vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė, esminių pastabų projektui tarnyba neturi, bet pozicija gali keistis priklausomai nuo EK išvados ar naujų duomenų, jeigu tokių išaiškėtų.
Pasak savivaldybės atstovo Irmanto Kuzo, komisijai kol kas pateiktas oficialus prenotifikacijos prašymas.
„Oficialus notifikacijos prašymas galimas, tik pabaigus prenotifikacijos procedūras“, – Eltai šią savaitę nurodė jis.
Anot I. Kuzo, atsakymus į oficialiai gautus EK klausimus savivaldybė pateikė per Konkurencijos tarybą.
Ši Eltai nurodė, jog yra tik koordinuojanti institucija klausimais, liečiančiais ES valstybės pagalbos taisykles.
„Keitimasis informacija dėl valstybės pagalbos taikymo Daugiafunkcio stadiono komplekso projektui vyksta tarp Vilniaus miesto savivaldybės, kuri yra teikiamos informacijos „savininkė“, ir Europos Komisijos“, – komentare teigė tarybos atstovė Dalia Mikėnė.
Sostinės savivaldybės nuomone, pateikus oficialų prašymą galutinei išvadai, jo nagrinėjimo terminas siekia 2 mėnesius, tačiau gali trumpėti, jeigu prenotifikavimo procedūra bus atlikta sėkmingai.
Kaip nurodoma, nors savivaldybė su EK vykdo „aktyvius“ pokalbius, nėra jokių oficialių terminų, kaip greitai EK turėtų išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos pateiktą informaciją, mat pasirengimo notifikavimui procedūra nėra detaliai reglamentuojama.
„Tik (...) atsakę į visus Komisijos pateiktus klausimus ir pilnai išaiškinę VPT pasiūlytą metodologiją, galėsime judėti toliau. (...) Pabaigus šią procedūrą ir Komisijai patvirtinus, kad nebeturi klausimų, bus teikiamas galutinis prašymas, kurio pateikimas įjungia nagrinėjimo terminus“, – komentare Eltai nurodė Vilniaus savivaldybė.
Atsižvelgusi į VPT pastabas, sostinės taryba naujausiame stadiono projekte nusprendė „atimti“ naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, taip pat perskirstyti tenkantį savivaldybės ir statybas vykdančios bendrovės indėlį dėl rizikų matricos bei nenumatytų aplinkybių.
Pradinė projekto kaina buvo 156 mln. eurų, pridėjus indeksuotus statybos ir papildomus darbus bei atėmus skolinimosi palūkanas, projektas pinga 900 tūkst. eurų.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir kol kas apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Belaukiant teigiamos EK išvados ir kol projektą valdo „Baltcap“, pasak A. Avulio, „Hanner“ negali įgyvendinti principinio susitarimo su minėtu fondu dėl akcijų išpirkimo, taip pat imtis su stadiono statyba susijusių darbų – projektas stovi vietoje.
Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
