Už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą po pateikimo balsavo 78 Seimo nariai, prieš pasisakiusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų.
„Esminis dalykas, dėl ko reikia priimti šią redakciją yra tai, kad paveldo sistema išlieka paini, neaiški, tai po to lemia ir neskaidrumą, neefektyvumą, trukdo paveldo objektų turėtojams ryžtis ir vykdyti įvairiausius atnaujinimo, tvarkybos darbus“, – Seimo posėdžio metu teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Per tikrai daugybę metų daug dalykų yra susipainioję ir ši nauja redakcija bando tuos dalykus išpainioti“, – akcentavo ministras.
Kultūros ministerijos parengtais įstatymo pakeitimais pirmiausia siekiama aiškesnio teisinio reguliavimo: šiuo metu įtvirtintos kultūros paveldo apsaugą turinčios užtikrinti nuostatos, ypač siejamos su nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba, ir vartojamos sąvokos suprantamos nevienodai.
Vienas reikšmingiausių įstatymo pokyčių – išgryninti ir pagal intervencijos pobūdį, darbų įgyvendinimo būdą ir sąlygas atskirti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbai.
Taip pat siūloma patikslinti restauravimo ir konservavimo sąvokas, kad nuo šiol nebūtų klaidingai interpretuojama, jog statybinės veiklos vykdymas paveldo objektuose gali būti laikomas paveldosaugos tvarkomaisiais darbais.
Pasak Kultūros ministerijos, priėmus minėtą įstatymą, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir su jų išsaugojimu susijusių procesų administravimas taptų efektyvesnis, į juos būtų labiau įtraukta visuomenė, didesnis dėmesys būtų skiriamas kokybiškesnei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugai ir valdymui.
Šis įstatymas toliau bus svarstomas jau naujos kadencijos Seime.
