Patekti į Kėdainiuose esančius ir visą „Norfos“ parduotuvių tinklą aprūpinančius „Rivonos“ konditerijos ir kulinarijos cechus nėra paprasta. Persirengimo patalpos, sanitarijos zonos – būtent nuo jų prasideda darbuotojų kelias į gamybos padalinius.
Patalpų dezinfekavimas, ištraukiamoji ventiliacija, apšvietimas ir daugybė kitų su maisto sauga susijusių reikalavimų buvo tarsi apšilimas prieš „Norfos“ savininko D.Dundulio sumanyto Sostinės medicinos centro (SMC) įrengimo darbus.
Renovuojant Račių gatvėje, šalia Savanorių prospekto ir parduotuvės „Norfos“ bazės, esantį 5 aukštų pastatą buvo pasinaudota „Norfos“ tinklo parduotuvių statybos patirtimi. Tam tikros technologijos, susijusios su tvarumu – taupiu elektros ir šilumos energijos naudojimu, buvo pritaikytos ir medicinos įstaigai.
Apie tai, kaip pavyko administracinį pastatą paversti su tvarumo reikalavimais neprasilenkiančia sveikatos priežiūros įstaiga, – pokalbis su Sostinės medicinos centro steigėju, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku D.Dunduliu.
– Šiemet balandį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą Račių gatvėje esančiam pastatui rekonstruoti, ir per kelis mėnesius SMC buvo įrengtas. Belieka sulaukti galutinio statybų užbaigimo komisijos vertinimo, ir medikai šiame centre galės imtis darbo. Kiek apskritai laiko prireikė, kad sumanymas virstų modernia sveikatos priežiūros įstaiga?
– Nuo sprendimo įsteigti SMC iki galutinai įrengto jam skirto pastato praėjo treji metai.
Paprastai renovacijos darbai vyksta sklandžiai ir greitai, jeigu rangovams aišku, ką ir kaip reikia atlikti. Kad būtent taip viskas vyktų, reikėjo daug laiko skirti diskusijoms, kokius technologinius sprendimus parinkti.
Turime didelę parduotuvių statybos patirtį, bet medicinos paskirties pastatą juk ėmėmės įrengti pirmą kartą.
Tik tuomet, kai sutarėme, kokių reikės technologijų, pateikėme užsakymą detalųjį projektą parengusiems architektams. Jie gerai išmano statybos reglamentus, bet nėra tam tikros srities specialistai.
Pastatas turėjo būti taip suprojektuotas, kad ne tik atitiktų sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus reikalavimus, bet ir medikams jame būtų patogu dirbti, o pacientams – pasiekti gydytojų ir tyrimų kabinetus.
Ne šiaip sau pirmame aukšte numatėme darbo vietas šeimos gydytojams, kad pasiligojusiems žmonėms būtų galima kuo paprasčiau iki jų nueiti.
– Projekto juodraščiai buvo braižomi 2022-aisiais. Tuo metu agresorė Rusija jau buvo pradėjusi karą Ukrainoje, dėl kurio smarkiai pabrango statybinės medžiagos, darbai – taip pat. Teko keisti sąmatą?
– Prasidėjus karui kainos staiga šoko aukštyn, bet vėliau atslūgo. Nepakliuvome į pačias kainų aukštumas, nes kai ėmėmės renovacijos, jos nebebuvo tokios didelės.
– Statybos, kaip ir renovacijos, darbų kokybė priklauso nuo rangovų gebėjimų ir patirties. Kaip juos pasirinkote?
– Statybos yra kasdienė mūsų duona, nes vienos „Norfos“ tinklo parduotuvės yra atnaujinamos, kitos – statomos.
SMC pastatui renovuoti pasirinkome tuos pačius rangovus, su kuriais nuolat dirbame. Tai suteikė daug privalumų. Statybose visada kyla kokių nors iššūkių, tad jeigu jas užbaigus ir atsiranda kokių nors problemų, rangovai būna suteikę garantiją ir jas pašalina.
Tačiau renovuojant SMC pastatą ir jį įrengiant didelių iššūkių nekilo. Projektas buvo išsklaidytas dalimis pagal darbų specifiką. Buvo aišku, kas ką turi padaryti, ir rangovai gana greitai atliko visus darbus.
– Statybos užbaigimo komisija buvo pateikusi tam tikrų pastabų. Šiuo metu laukiama galutinio jos įvertinimo?
– Keletas komisijos vizitų į objektą – įprasta patirtis. Dažniausiai be kokių poros ar trijų komisijos apsilankymų pastatų priėmimas neįvyksta.
Atrodytų, žinojome, kaip reikėjo visus darbus atlikti, bet pabaigtuvių scenarijus vis tiek liko panašus į parduotuvių statybų atidavimą vertinti.
– Kokie motyvai nulėmė, kad SMC įsikūrė greta „Norfos“ bazės ir „Norfos mažmenos“ administracinių patalpų?
– SMC yra 8 ha teritorijoje, esančioje greta Savanorių prospekto, šį pastatą nusipirkome 2008-aisiais.
Anuomet jį suremontavome ir išnuomojome logistikos įmonei. Bet kai atėjo laikas dar vienam patalpų remontui, nutarėme, kad mums nebeverta to daryti. Statinį reikėjo atnaujinti iš esmės, tad nusprendėme, kad investuosime į pirminį sumanymą – įkursime jame medicinos centrą.
Buvome apskaičiavę, kad 9540 kv. metrų ploto SMC patalpoms įrengti ir medicinos įrangai supirkti prireiks 40 mln. eurų investicijų.
– Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms įrengti keliami įvairūs higienos normų reikalavimai, pavyzdžiui, koks turi būti apšvietimas, kokia infekcijų, triukšmo ir kvapų kontrolė. Statybos reglamentas apibrėžia patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimus. Sunku buvo juos įvykdyti?
– Visa tai ir buvo numatyta rengiant projektą. Reikalavimus, kurie susiję su statybomis, – tarpus tarp įrangos, darbo vietų dydį ir kitus – geriausiai žino architektai.
O operacinių, laboratorijų, rentgenologijos tyrimams skirtų patalpų įrengimas – jau medikų sritis.
Pavyzdžiui, operacinėse vėdinimo sistema įrengta naudojant iš nerūdijančiojo plieno pagamintas vėdinimo kameras. Tokios jos turi būti, kad neliptų dulkės, – kad nebūtų galimybės kauptis taršai.
Be to, operacinėse turi būti užtikrinamas teigiamas oro slėgis, oro kaita, turi būti įrengti oro filtrai. Jose, kaip ir radiologinių tyrimų patalpose, visos sienos, durys, langai turi būti švinuoti. Taigi buvo daug specifinių reikalavimų, bet apie juos nusimanė ir kiekviena savo srities darbus atlikusi įmonė.
– Gal būta reikalavimų ir statybinėms medžiagoms, kuriomis padengtos SMC kabinetų sienos, grindys, bendrosios erdvės?
– Teko pasirinkti tokias statybines medžiagas, kurios atitinka sanitarines normas.
Numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose esantys bet kokie paviršiai, baldų – taip pat, turi būti lengvai nuvalomi ir dezinfekuojami. Patalpose, kuriose dirba medikai, negali būti nereikalingų daiktų, nes kuo jų mažiau, tuo mažesnė ir taršos tikimybė.
Maisto gamybos įmonėms keliami labai panašūs reikalavimai, ir man tai nebuvo naujiena.
– Nedidelės elektros ir šilumos energijos sąnaudos – vienas tvariems pastatams būdingų požymių. Ar ir šiuo atveju pavyko pasinaudoti parduotuvių statybų patirtimi?
– Iš dalies taip. Natūralu, kad visame pastate įrengtas LED apšvietimas, nes šiais laikais kitaip net nebegali būti. Ten, kur būta poreikio, įrengėme judesio daviklius, padedančius taupyti elektros energiją.
Vis dėlto centre yra patalpų, kur būtina mechaniškai įjungti apšvietimą, pavyzdžiui, operacinėse.
Tikimės, kad pradėjus šildyti patalpas vienam kvadratiniam metrui tenkanti šilumos energija per mėnesį kainuos apie pusę euro, – maždaug tiek pat, kiek ir „Norfos“ parduotuvėse. Tai – mažos šildymo išlaidos.
Tam įtaką daro gera sienų varža, tinkami šildymo prietaisai, modernus šilumos punktas ir gerai izoliuoti vamzdynai.
Ant visų pastato langų esame sumontavę išorines elektrines žaliuzes. Vienas tokio sprendimo privalumų susijęs su sanitarijos reikalavimais.
Jeigu žaliuzės būtų sumontuotos viduje, ant jų kauptųsi dulkės, o tai – blogai.
Kitas privalumas – saulė neprikaitins kabinetų, o šviesos srautą galės reguliuoti patys juose dirbantys medikai. Svarbu ir tai, kad šviesa pro žaliuzes pateks į patalpas, bet iš išorės nebus regima, kas yra jų viduje.
Ir čia pravertė parduotuvių statybos patirtis.
Seniau jas statydami langus įstatydavome ne tik fasadinėje sienoje, bet ir šoninėse. Saulė pro juos vasarą ypač smarkiai prikaitindavo patalpas. Bandėme iš vidaus pakabinti tentus, bet atsimušdama saulė juos paversdavo kaitriais radiatoriais.
Visi šie vargai baigėsi, kai saulę atspindinčias žaliuzes pradėjome montuoti išorėje.
Dar vienas tvarus sprendimas susijęs su atliekų tvarkymu. Pasinaudodami parduotuvių patirtimi SMC taip pat pastatėme kartoninių pakuočių presą.
Iš šio centro, kaip ir iš parduotuvių, supresuotą kartoną ir polietileną surinks tie patys vilkikai, kurie veža prekes į „Norfos“ bazės parduotuvę, ir nugabens į centrinį sandėlį Kėdainiuose. Iš jo visa tai perduodama perdirbėjams.
– Išvalyti kone 10 tūkst. kv. metrų ploto patalpas – nemenkas iššūkis. Ar yra sprendimų, kurie palengvintų valytojų darbą?
– Esame nupirkę grindų plovimo mašinų. Manau, kad bus galima pasitelkti ir grindų valymo robotus, kurie šiuo metu išbandomi didžiausiose „Norfos“ tinklo parduotuvės.
Vis dėlto be žmogaus neįmanoma apsieiti – įvairius paviršius kabinetuose ir laboratorijose teks valyti rankomis.
