Ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su vidutinėmis pajamomis, įperkamiausias būstas Europoje yra Danijoje.
Vidutinė 100 kvadratinių metrų ploto nekilnojamojo turto kaina Danijoje prilygsta 114 grynųjų atlyginimų, todėl ši Šiaurės šalis yra prieinamiausia šalis Europoje įsigyjant būstą, rodo TVF, nekilnojamojo turto kainų specialisto „Numbeo“ ir „TradingEconomics“, „BestBrokers“ duomenys.
Tuo tarpu 2023 m. Danija buvo brangiausia ES šalis (Eurostato duomenimis, prekių ir paslaugų kainos buvo 43 proc. didesnės už ES vidurkį), o vidutinis metinis darbo užmokestis užėmė septintą vietą Europoje.
„Kadangi kainos ir pajamos skirtingose šalyse labai skiriasi, „BestBrokers“ komanda nusprendė ištirti nekilnojamojo turto rinką per tai, kiek mėnesių atlyginimo reikia norint įsigyti būstą įvairiose Europos šalyse“, – rašoma ataskaitoje.
Įperkamumo reitingas sudarytas remiantis duomenimis, nagrinėjančiais būsto kainas, vidutines grynąsias mėnesines pajamas, infliaciją ir „realias“ hipotekos palūkanų normas, t. y. hipotekos palūkanų normas, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, 62 pasaulio šalyse.
Kurioje Europos šalyje reikėtų ilgiausiai taupyti būstui?
Šios ataskaitos duomenimis, Airija ir Švedija yra antra ir trečia pagal būsto įperkamumą Europos šalys, kuriose atitinkamai 123 ir 129 grynojo darbo užmokesčio užtenka 100 kv. m būstui įsigyti. Tai prilygsta maždaug 10 metų atlyginimams.
Tačiau yra nedidelis kabliukas, t. y. šis skaičius yra grynai teorinis. Tai reiškia, kad išlaidos maistui, būstui, vaikų priežiūrai ar bet kam kitam, ko žmogui gali prireikti ar ko jis nori, nėra skaičiuojamos.
Žemiausias vietas Europoje užima Čekija ir Slovakija. Pastarojoje vidutinis 100 kvadratinių metrų būstas kainuoja 297 kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis, kurį būtų galima uždirbti per beveik 25 metus. Jei kas nors gali sutaupyti pusę savo grynojo darbo užmokesčio, jam vis tiek teks 50 metų energingai taupyti, kad įsigytų namą šeimai.
Kiek mėnesinių atlyginimų Europoje kainuoja 100 kv. metrų ploto namas?
Tyrėjų duomenimis, 100 kv. m namą įsigyti šiose šalyse kainuoja nuo 114 iki 297 alyginimų. Pastebėtina, kad Latvijoje ir Estijoje įsigyti būstą kainuoja kur kas pigiau nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje būstas gerokai brangesnis nei Lietuvoje. O kiek atlyginimų būstas atsieina kitose šalyse?
Štai Danijoje – 114, Airijoje – 123, Švedijoje – 129, Ispanijoje – 132, Belgijoje – 132, Kipre – 139, Norvegijoje – 140, Olandijoje – 154, Latvijoje – 159, Rumunijoje – 173, Austrijoje – 178, Italijoje – 184, Vokietijoje – 185, Suomijoje – 186, Prancūzijoje – 187, Bulgarijoje – 199, Jungtinėje Karalystėje – 202, Estijoje – 208, Šiaurės Makedonijoje – 215, Vengrijoje – 226, Lietuvoje – 226, Graikijoje – 228, Maltoje – 232, Moldovoje – 233, Portugalijoje – 234, Kroatijoje – 238, Lenkijoje – 242, Šveicarijoje – 243, Liuksemburge – 246, Bosnijoje ir Hercegovinoje – 255, Montenegro – 256, Slovėnijoje – 261, Čekijos Respublikoje – 264, o Slovakijoje – net 297 atlyginimus.
Kiek mėnesinių atlyginimų visame pasaulyje kainuoja 100 kvadratinių metrų ploto namas?
Įperkamiausias būstas pasaulyje, palyginti su darbo užmokesčiu, yra Pietų Afrikos Respublikoje, kur žmonėms reikia 71 vidutinio darbo užmokesčio, kad įsigytų 100 kv. m būstą.
Antroje vietoje šiame reitinge atsidūrė Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau nekilnojamojo turto kainos skirtingose valstijose labai skiriasi. Ataskaitoje nustatyta, kad JAV žmonėms reikia 76 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kad įsigytų būstą. Tai prilygsta maždaug šešerių metų metiniams atlyginimams.
Reitingo apačioje atsidūrė Nepalas, kur būstui nusipirkti reikia 684 atlyginimų, o po jo seka Turkija, kur šis skaičius yra 631, o tai atitinka 52,5 metų uždarbį.
Realiosios hipotekos palūkanų normos Europoje 2024 m. trečiąjį ketvirtį
Vienas iš esminių duomenų, reikalingų būsto kainoms ir įperkamumui analizuoti, buvo suskaičiuoti realias hipotekos paskolas kiekvienoje šalyje. Atliekant tyrimą buvo naudojami duomenys apie hipotekos palūkanų normas ir prognozuojamą 2024 m. trečiojo ketvirčio infliacijos lygį, kad būtų galima sužinoti „realias“ hipotekos palūkanų normas 2024 m. trečiajam ketvirčiui įvairiose šalyse.
„Realioji hipotekos palūkanų norma atspindi tikrąją lėšų kainą paskolos gavėjui ir tikrąjį pelną skolintojui“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitos duomenimis, didžiausia realioji hipotekos palūkanų norma yra Rusijoje, kur 2024 m. liepos mėn. baigėsi valstybės remiama hipotekos programa.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį nominalioji hipotekos palūkanų norma turėtų būti apie 20,3 proc. Ją pakoregavus pagal prognozuojamą 8 proc. infliaciją, prognozuojama, kad realioji hipotekos palūkanų norma 2024 m. liepos–rugsėjo mėn. – 12,3 proc.
Remiantis šiais skaičiavimais, kitos Europos šalys, kuriose realiosios hipotekos palūkanų normos yra aukštos, yra Latvija (6,65 proc.) ir Lenkija (5,1 proc.). Vokietijoje ši norma yra 1,85 proc., Jungtinėje Karalystėje – 1,77 proc. Kitose didžiausiose Europos šalyse ši norma yra apie 1 proc., pavyzdžiui, Prancūzijoje (1,13 proc.), Italijoje (0,99 proc.) ir Olandijoje (0,96 proc.).
Neigiamos realiosios hipotekos palūkanų normos, pavyzdžiui, Belgijoje (-0,52 proc.) ir Švedijoje (-1,21 proc.): „nereiškia, kad būsto pirkėjai šiose šalyse galiausiai nemokėtų palūkanų už savo būsto paskolą; veikiau tai rodo, kad tikroji (palyginti su nominaliąja) skolinimosi kaina galėjo sumažėti“, – rašoma tyrime.
Parengta pagal „Euronews“.
