Tai ne pirmas kartas, kai namas spausdinamas 3D spausdintuvu, tačiau projektą įgyvendinusi komanda tikina, kad jiems pavyko sukurti statinį, atsparų net 9 balų žemės drebėjimams.
Spausdintuvu pagamintos organinių formų sienos buvo derinamos su labiau tradicinėmis regiono technikomis, pavyzdžiui, stogu, pagamintu iš palmių lapų.
Statant 49 kv. m ploto namą, „COBOD International“ – 3D spausdintuvų tiekėja – bendradarbiavo su Danijos architektūros įmone „3DCP Group“, kuri kartu su cemento įmone „Progreso“ rūpinosi spausdinimu.
Užtruko vos savaitę
Namas, kurį sudaro 3 metrų aukščio sienos, buvo pastatytas per 26 spausdinimo valandas. Spausdinant kasdien po kelias valandas, statytojai iš viso užtruko tik septynias dienas.
Architektūra pagrįsta organinėmis formomis, kurias būtų buvę labai brangu, net neįmanoma sukurti naudojant betono blokelius – vyraujančią regiono statybinę medžiagą“, sakoma COBOD pareiškime.
Kadangi 3D spausdinimas suteikia daugiau kūrybinės laisvės, architektai nusprendė savo projektu atiduoti duoklę Gvatemalai.
„Pažvelgus į interjero plano brėžinį, sienos išdėstytos taip, kad primintų toje vietovėje gyvenančio jaguaro leteną“, – Euronews Next‘ sakė ‚3DCP Group‘ generalinis direktorius Mikelis Brichas.
Namo stogas iš palmių lapų primena palapas – gyvenamuosius namus su šiaudiniais stogais, kurių galima rasti visoje Centrinėje Amerikoje: jie yra nebrangūs, užtikrina šilumos komfortą ir gerai tinka seisminiams regionams, nes yra pagaminti iš lanksčios ir lengvos medžiagos.
„Siekdami užtikrinti, kad statinys atlaikytų galimas regiono seismines apkrovas, apskaičiavome reikiamą pastato stiprumą. Pastatas suprojektuotas taip, kad atlaikytų 9,0 balo žemės drebėjimą“, – sakė Brichas.
„Tai atlikta vadovaujantis vietos kodeksais ir pasaulinėmis skaičiavimų gairėmis. Taip pat atlikome vėlesnius pastato modeliavimus, kad projektas būtų kuo saugesnis“, – pridūrė jis.
3D spausdinimas – būsto krizės ateitis?
Visgi spausdinto namo projektas susidūrė ir su sunkumais.
„Karštis iki 40 laipsnių ir tiesioginiai saulės spinduliai yra natūralus 3D rašalo priešas, nes tokiomis sąlygomis jis linkęs skilinėti. Norėdami su tuo kovoti, nusprendėme spausdinti naktį“, – sakė Brichas, pridurdamas, kad sunkumų kėlė ir smarkus lietus.
Kai tik ši technologija pirmą kartą pasirodė 2000-aisiais, 3D spausdintuvu atspausdinti pastatai sulaukė didelio entuziazmo.
COBOD taip pat suprojektavo pirmąjį Europoje 3D spausdintuvu atspausdintą pastatą, esantį Kopenhagoje (Danija). Ši bendrovė taip pat yra sukūrusi 3D spausdintuvu atspausdintą mokyklą, pastatytą Ukrainoje vykstančio karo nuniokotoje teritorijoje.
Didėjantį susidomėjimą šia technologija iš dalies lemia tai, kad statybų sektorius pažymėtas kaip vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėjų.
Mokslininkai apskaičiavo, kad statybų pramonė sunaudoja 40 proc. pasaulio materialinių išteklių ir išmeta 38 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Ypač daug energijos reikalaujantis betono gamybos procesas lemia 8 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio. 3D spausdinimas galėtų perpus sumažinti aplinkosauginį pėdsaką, daugiausia dėl mažesnio atliekų kiekio.
Be to, manoma, kad 3D spausdintuvu spausdinama technologija taip pat kelia mažesnius reikalavimus darbuotojams.
„Mes pašaliname didžiąją dalį sunkių ir pasikartojančių darbų“, – sakė Brichas, pridurdamas, kad ši technika taip pat sumažina klaidų šaltinius ir padidina gamybos greitį.
Parengta pagal „Euronews“.
