Mūsų duomenimis, šis segmentas III ketv. sudarė 15 proc. visų pardavimų (prieš metus – 8,3 proc.), o šiuo laikotarpiu buvo nupirkta net 114 šio segmento butų. Palyginti, 2024 m. II ketv. šis rodiklis siekė 43 vnt., o prieš metus (2023 m. III ketv.) – 30 vienetų. Itin stipriai – net 33 proc. – augo ir šio segmento kainos, kurios kilo nuo 5150 Eur/kv. m. pernai iki 6840 Eur/kv. m šiemet.
Analizduodami rinką pastebime, kad iš dalies paklausos augimas buvo nulemtas techninių niuansų – dalis plėtotojų vykdė išankstinius pardavimus visus metus, tačiau jie į oficialią statistiką buvo įtraukti tik šį ketvirtį, kai startavo įprasti projektų pardavimai.
Kalbant apie aukštos klasės segmento kainas Vilniuje, jas lėmė ne tik atsigaunanti tokio turto paklausa, bet ir naujų projektų startas – dėl santykinai nedidelio segmento dydžio net ir pavieniai projektai su aukštomis kainomis gali ženkliai iškreipti kainų vidurkį.
Mes šiuo metu baigiame išparduoti paskutinius Paupio rajono laisvus butus. Šių metų trečiąjį ketvirtį pardavėme 9 vnt. (42 vnt. šiemet) ir šiuo metu klientams siūlome 19 butų šiame projekte.
Dėl santykinai brangaus skolinimosi, šiame segmente ir toliau stebime pastaruosius kelerius metus besitęsiančią tendenciją – didžioji dauguma pirkėjų tokį – aukštos klasės – būstą dažniau perka sau, gyvenimui.
Mūsų šių metų duomenimis, didesnė dalis (61 proc.) Paupio pirkėjų tokį būstą pirko savo lėšomis.
Analizuodami pirminę Vilniaus rinkos pasiūlą pastebime, kad rugsėjo pabaigoje buvo apie 3900 neparduotų butų – 25 proc. daugiau nei pernai (3116). Tai susiję su vystytojų išaugusiu aktyvumu – šiemet per 9 mėnesius sostinėje jie pasiūlė 2676 naujus butus arba 56 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (1712).
Nors naujo būsto sandėlis pildomas sparčiau nei paskui jį spėja pirkėjai, pastarųjų susidomėjimas NT rodo augimo tendenciją taip pat – vidutinis pardavimų tempas I-III ketv. siekia 227 butus per mėnesį, kai prieš metus atitinkamai fiksuoti 188 sandoriai.
Žvelgiant į ateitį, artimiausiu metu reikšmingesni būstų kainų pokyčiai mažai tikėtini. Sparčiai didėjančią pasiūlą ir jos galimą spaudimą kainoms kompensuos plėtotojų tikėjimas aktyvesniu paklausos atsigavimu ateityje. Be to, augantys projektų įgyvendinimo kaštai, kuriems vis didesnę įtaką daro ne tik brangstančios statybos, bet ir laikui itin imlūs biurokratiniai derinimo procesai, stipriai ilgėjanti projektavimo stadija, kainoms mažėti neleis taip pat.
Sveiką būsto paklausos augimo dinamiką artimiausiu laikotarpiu išlaikyti padės ne tik auganti būsto pasiūla, bet ir augančios gyventojų pajamos ir prognozuojamas tolimesnis bazinių palūkanų mažėjimas.
