Iš viso atnaujintame pastate įrengti 105 nuomojami būstai, kurių plotai siekia 12–32 kv. m. Kiekviename jų yra atskira virtuvė ir vonios kambarys, o nuomininkai gali naudotis bendromis paslaugomis ir pramogomis –valgomuoju, didele bendra virtuve, žaidimų zonomis, kino teatru, sporto sale.
Po rekonstrukcijos jau per pirmus du mėnesius komplekso užimtumas pasiekė 90 proc.
„Esame patenkinti šio projekto sėkme, tai atitinka strateginę mūsų plėtros kryptį ir skatina skirti daugiau investicijų NT projektams Centrinės ir Pietų Europos šalyse“, – teigia „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Kaita Group“ generalinis direktorius Ugnius Latvys sako, kad įmonė jau trejus metus plėtoja bendruomeninio ir tradicinio nuomojamo būsto projektus.
„Džiaugiamės, kad mums pavyko per gana trumpą laiką bendruomeninio būsto modelį perkelti iš Lietuvos į kitas užsienio šalis. Pastebime, kad naujuoju projektu Čekijoje labiausiai domisi studentai ir jauni dirbantys asmenys“, – teigia jis.
Anot jo, tai parodo, kad vietinis jaunimas šį būsto modelį pripažįsta bei svarsto jame gyventi.
Tai ne pirmoji panašaus tipo įmonės investicija užsienyje. Pavyzdžiui, Lenkijos sostinėje Varšuvoje statomi jau antri bendro gyvenimo studentų namai už 25 mln. Eur.
Studentų būsto projektas Varšuvoje yra jau ketvirtasis Lenkijoje, į kurį investuoja įmonė. 2023 m. buvo atidaryti studentų namai Krokuvoje, taip pat projektuojamas analogiškas projektas Vroclave.
Praha tapo antruoju miestu po Vilniaus, kuriame atidarytas bendruomeninio būsto projektas. Vertindama sėkmingą veiklą jau dviejose Europos sostinėse, planuojama ir tolimesnė projektų plėtrą.
Kitų metų vasarą tokį projektą ruošiamasi pristatyti Rygos gyventojams ir svečiams, o per artimiausius metus turi ambicijų su bendruomeninių būstų projektais žengti į dar kelių papildomų šalių rinkas Vidurio ir Šiaurės Europoje.
Kaip prognozuoja vystytojai, bendruomeninio būsto projektų poreikis Europoje didės dėl gyventojų migracijos iš regionų į miestus ir didesnio jaunųjų talentų mobilumo. Jungtinių Tautų statistika rodo, jeigu 1990 m. miestuose gyveno 70 proc. visų Europos gyventojų, o 2014 m. – 73 proc., tai 2050 m., prognozuojama, jų dalis pasieks 82 proc. Tai reiškia, kad į miestus persikels dar apie 60 mln. gyventojų.
