Anykščiai – miestas, kuriame gamta niekada neišeina iš mados

„Gamta yra nuolatinė anykštėnų kasdienybės dalis. Vietos dvasia, globali atšilimo problema ir tvarumo tendencijos įkvepia mus formuoti gyvenimo įpročius, kurie derėtų su mus supančia aplinka. Šį kartą mums kilo idėja atnaujinti dvi viešąsias erdves: rašytojo Antano Vienuolio skverą ir visai miesto centre esantį miesto parką. Kurorto parke sieksime išsaugoti kuo daugiau natūralios augmenijos ir sukurti tikrą gamtos turtų oazę“, – idėja dalinasi Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

Antano Vienuolio skverą planuojama atnaujinti remiantis senuoju aikštės autoriaus architekto V. Gabriūno projektu ir atsižvelgiant į šių dienų gyventojų poreikius. Numatyta, kad erdves papildys reikalingas pandusas, kuris palengvins judėjimo negalią turinčių asmenų, mamų su vežimėliais, dviratininkų ir kitų ratuotų miestiečių patekimą į skverą. Liepų eilėse bus atsodinti trūkstami tos pačios rūšies medžiai, o apleista dalis papildyta moderniais augalais.

Nepamirštas liks rašytojo žavėjimasis farmacija ir pievose augančiomis vaistažolėmis. Naujam gyvenimui prikelti vaistažolių masyvai sukurs natūralią aromaterapijos erdvę po atviru dangumi. Čia lankytojai galės įkvėpti skirtingus aromatus, kurie teigiamai veikia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių veiklą, mažina nuovargį, įtampą ir stresą, padeda atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę. Kad skveras gyvuotų visą parą, tamsiuoju metu Antano Vienuolio paminklas, pėsčiųjų takai ir kiti svarbūs objektai bus apšviesti iš grindinio kylančia LED juostų šviesa.

Siekiant išlaikyti Antano Vienuolio skvero ilgaamžiškumą, mažosios architektūros objektai projektuojami taip, kad būtų apsaugoti nuo vagysčių ir vandalizmo. Be to, sunkios, prie grindinio tvirtinamos konstrukcijos ir architektūros kūriniai bus gaminami iš lauko sąlygoms atsparių, tačiau natūralių medžiagų: plieno, betono, granito ir ąžuolo medienos.

Viena unikaliausių ir Lietuvoje analogų neturinčių inovacijų Anykščių miesto parke taps mineralinio vandens biuvetė. Net dvejus metus gręžtas 350 metrų gylio gręžinys virs nuostabia gydomąjį poveikį turinčia poilsio oaze. Ji turės didelę reikšmę ir sveikatinimo įtaką čia apsilankančių turistų ir anykštėnų gyvenime. Miesto gyventojai ir svečiai galės pasinerti į bendrą gamtos terapiją: atsigers, prisilies, įkvėps, atsigaivins ir braidys po mineralinio vandens erdves. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec atkreipia dėmesį: „Žaliosios erdvės yra neįkainojamas miestų išteklius. Jos leidžia miestams geriau adaptuotis prie augančių kaitrų, karščio bangų ir pasikeitusio kritulių režimo. Taip pat jos atlieka išskirtinai svarbų vaidmenį palaikant gyventojų sveikatą, skatinant keliones pėsčiomis, sukuriant gerovės pojūtį.“ Tad augalijos apsuptyje įsikūrusi biuvetė neabejotinai kasmet pritrauks tūkstančius lankytojų, norinčių pabūti gamtos glėbyje ir pasimėgauti mineralinio vandens gydomosiomis savybėmis.

Anykščiai – Lietuvos miestas, kuris yra dviguboje saugomoje teritorijoje. Miestas įsikūręs Anykščių regioninio parko teritorijoje ir turi nemažą urbanistinį draustinį. Todėl tikima, kad vienintelė Lietuvoje daugiafunkcė mineralinio vandens biuvetė taps darnaus centrinio parko eksterjero jungiamuoju elementu, kuris susies žmones, urbanistiką ir gamtą.

Biuvetė, kaip ir visa gamta, bus gyva. Todėl ji reikalauja unikalių architektūrinių sprendimų, kad maksimaliai atskleistų visapusišką Anykščių gamtinio paveldo naudą žmogaus sveikatai. Dalyvaujant „Išmaniojo miesto“ projekte buvo sukurta jos architektūros vizualizacija, kuri apdovanota nominacija „Išraiškingiausia architekto ambicija“. Numatyta, kad kompleksą sudarys tiek uždaros, tiek atviros erdvės, o edukacija taps svarbiu veiksniu supažindinant turistus su Anykščių kraštu.

Atvykę lankytojai, be įprastų mineralinio vandens ritualų, galės daugiau sužinoti apie vietos unikalumą ir gamtinius išteklius. Atvirose erdvėse lankytojai mėgausis parko, vaistažolių ir mineralinio vandens sinergija, o biuvetės viduje – gydomaisiais natūraliais masažais ir kitomis SPA procedūromis. Kiekvienas galės atsipalaiduoti įvairiais, tačiau savitais būdais: stovėdami, sėdėdami ar net medituodami. O skirtingi pojūčiai – regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo – suteiks maksimalų atsipalaidavimą ir ramybę.

Abi Anykščių erdvės – Antano Vienuolio skveras ir centrinis kurorto parkas – patenka į padidintos urbanizacijos gardeles, kurias būtina želdinti ir kitais būdais į jas integruoti kuo daugiau gamtos. Natūralios augmenijos poreikis miestuose pastebimas ir tarptautiniu mastu. „Prieš keletą metų man teko bendrauti su Birmingemo miesto tarybos nariais, kurie nusprendė atstatyti žaliųjų erdvių tinklą savo gyvenvietėje. Jie apskaičiavo, kad reguliarus gyventojų lankymasis miesto parkuose ir miškuose veikia kaip puiki prevencinė priemonė, leidžianti išvengti daugelio sveikatos problemų ir kartu mažinti sveikatos sektoriaus išlaidas“, – žaliųjų erdvių svarbą pabrėžia miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. Kadangi Anykščiai puoselėja žaliojo miesto idėją, šių dviejų erdvių žalinimas yra itin svarbus ir reikšmingas tiek miestui, tiek jo bendruomenei.

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė teigia, kad miesto parkas turi visus reikiamus duomenis tapti būsimo Anykščių kurorto centrine ašimi. Parkas yra pačioje Anykščių širdyje. Jį supa žaluma, vandens telkiniai, slėniai, raguvos, moreniniai masyvai, o mieste yra ne vienas tiltelis ir pažintiniai takai. Lankytojų ypač pamėgti reabilitacinį poveikį darantys medžių masyvai, žalieji plotai. Prie gausios gamtinių kurortinių išteklių puokštės prisidės ir sveikatinamąjį turizmą skatinanti Anykščių mineralinio vandens biuvetė.

Anykščių miesto parkas bus prižiūrimas vadovaujantis visais aplinkosaugos reikalavimais, siekiama užtikrinti įvairių socialinių grupių patogumą turistaujant. Kasmet vykdomas vandens ir oro kokybės monitoringas. Todėl jau dabar vyksta procesai kurorto statusui gauti. Miestas jau sulaukė garbingos delegacijos vizito, kuriame dalyvavo ir su būsimu siekiu susipažino Susisiekimo, Aplinkos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, taip pat Policijos departamento atstovai.

Skyriaus vedėjai antrina ir miesto antropologė, kuri įžvelgia Anykščių miesto gebėjimą puoselėti ir pasiūlyti turistams su gamta susiliejusią infrastruktūrą, skirtą gydymui, sveikatinimui, turizmui ir poilsiui. „Anykščių privalumas – miestas yra tarsi jungtis su miškais ir puikiai kelionėms palei Šventosios upę pritaikytais pasivaikščiojimo takais, kuriuos įrengiant buvo galvojama apie gamtinės aplinkos tausojimą. Daugeliui miestų jungtys su upe yra problemiškos ir tai nelengva užduotis. Tačiau Anykščiai, pasirinkdami aplinką tausojantį sprendimą, puikiai su tuo susitvarkė.“

Centrinis parkas yra Anykščių miesto gamtos širdis, tačiau trūkstant nuoseklios, suderintos priežiūros ši vieta prarado savo tikrąjį grožį. Neišnaudotos ir šios vietos tvarumo galimybės. Projekte numatyta išvystyti lietaus vandens surinkimo sistemą, atnaujinti želdinius, pėsčiųjų takelius, mažąją infrastruktūrą.

Dalis parko reljefo bus pertvarkyta taip, kad atsiradusios kūdros ir pralaidžios dangos padėtų užtikrinti maksimalų lietaus vandens surinkimą. Tai paskatins savaiminį pakartotinį lietaus vandens naudojimą, kuris padės ne tik puoselėti augalų grožį, bet ir atsakingai vartoti vandens atsargas.

Taikant inžinerinius sprendimus čia planuojama ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, įrengti saulės baterijas, kurios gamintų atsinaujinančią elektros energiją, reikalingą parkui apšviesti ir biuvetės veiklai palaikyti. Neefektyvų lauko apšvietimą turėtų pakeisti atsinaujinančią elektros energiją vartojantys ir tausojantys LED šviestuvai.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė džiaugiasi, kad parko teritorijoje ir aplink ją esančių kavinių ir restoranų savininkai taip pat įsitraukia į žiedinės ekonomikos puoselėjimą. „Šiuo metu Anykščiuose jau vykdomas INTERREG Baltijos jūros regiono tarptautinio bendradarbiavimo programos projektas CHANGE(K)NOW!, kuriame iš viso dalyvauja 23 partneriai iš 8 valstybių. Vykdant projektą siekiama dešimtyje miesto centre esančių maisto įstaigų įdiegti žiedinės ekonomikos principu pagrįstą depozito sistemą. Ji padės surinkti maistui išsinešti skirtus vienkartinius ir pakartotinai naudoti daugkartinius indus“, – apie atsakingo vartojimo projektą pasakoja ji.

Prie efektyvaus šiukšlių mažinimo prisidės ir pirmoji Lietuvoje išmani šiukšlių presavimo dėžė, kurią suteikė ir prie miesto savivaldybės jau pastatė UAB „Parko baldai“. Dar viena, tik didesnė turėtų atsirasti kitoje, itin daug šiukšlių surenkančioje miesto dalyje. Saulės baterijomis maitinama išmanioji mašina kas aštuntą išmetimą supresuoja mišrias šiukšles, taip sumažindama jų užimamą tūrį ir retindama šiukšliavežių vizitų skaičių. Įrenginys valdomas išmaniai ir nuotoliu, todėl administracijos darbuotojai savo kompiuteryje mato šiukšliadėžės užpildymo būseną. Dėl šios priežasties šiukšliavežiai važiuoja tik tada, kada reikia – tokiu būdu mažėja šiukšliadėžių priežiūros išlaidos, sunkvežimių išmetamųjų dujų kiekis ir triukšmo lygis. Tad papildomą naudą gauna ne tik savivaldybė, gyventojai, bet ir gamta.

Ne veltui Anykščiai dar vadinami kultūros ir gamtos paveldo vėriniu. Visa Anykščių savivaldybės administracija ir gyventojai intuityviai plėtoja gamtinių išteklių saugojimo, atsakingo jų naudojimo ir miesto estetinio vientisumo idėją. Tai rodo privačių namų fasadai, kuriuos anykštėnai rekonstruoja atsižvelgdami į miesto vizualinio identiteto darną. Miestiečiai puošia savo sodus ir reljefus, praturtina gamtovaizdį ir suteikia miestui savotiško žavesio. Be to, anykštėnai kviečiami prisidėti prie įvairių miesto projektų įgyvendinimo ir pasijusti svarbia bendruomenės dalimi.

„Supermiestai“ – unikalus projektas, startavęs 2024 metais, skirtas Lietuvos savivaldybėms. Jo metu pristatomos įdomiausios ir sėkmingiausios Lietuvos savivaldybių programos. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su miestų ir regionų plėtra bei savivaldybių pasiekimais.

Projekto „Supermiestai“ dalyvis.