Sutvarkyti seni pastatai, restauruoti fasadai vis ryškiau matomi Kaune. Prie pokyčių stipriai prisideda ir pats miestas, skiriantis dalinį finansavimą tokiems objektams atnaujinti.
Vis dėlto dabartinė situacija savivaldybės vadovų netenkina – gatvėse vis dar užsilikę pavieniai „vaiduokliai“, metų metus bjaurojantys miestą ir keliantys realų pavojų aplinkiniams. Kuo daugiau aplink tvarkingų, tuo labiau akį rėžia neprižiūrimi.
Vieni jų – privačiose rankose, kitus valdo valstybinės institucijos. Esama ir kuriozinių situacijų, pavyzdžiui, religinei organizacijai priklausantis nekilnojamasis turtas naudojamas komercinei veiklai – įrengtas automobilių servisas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad įstatymai nenumato instrumentų, kuriais būtų taikoma griežtesnė atsakomybė apleistų statinių savininkams.
Jis rodo pirštu į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Dar 2021 metų vasarį Kauno miesto savivaldybė teikė siūlymus su galimais šio teisės akto pakeitimais, tačiau per pusketvirtų metų iki šiol nieko naudingo nenuveikta.
„Atrodo, lyg kažkas tyčia stengiasi, kad tik Kaunas netaptų per daug gražus“, – kalbėjo Kauno meras.
Vienas dažnesnių būdų, kaip apleistų pastatų šeimininkai išsisuka nuo padidinto NT mokesčio, – nesibaigiančių statybų imitavimas. Pavyzdžiui, Vilijampolėje, ties Jurbarko ir Panerių gatvių žiedine sankryža, stūkso dešimtmečiais nejudintos amžinos statybos – savotiškas monumentas neveiksnumui.
Tokių atvejų mieste galima pastebėti kur kas daugiau. Antai vadinamosios Žydų ligoninės Kauno senamiestyje pastatų komplekso valdytojai irgi turi statybos leidimą ir jau kuris laikas vis žada pradėti darbus, tačiau situacija iki šiol nė kiek nepajudėjusi iš mirties taško.
Kauno meras atkreipė dėmesį ir į kitas ne mažiau opias problemas. Savivaldybių kovoje su piktybiniais apsileidėliais meškos paslaugą atlieka klaidinga nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo metodika: „Visur vadovaujamasi Registrų centro atliktu masiniu vertinimu, o jis dažniausiai net iš tolo neprilygsta realiai objekto kainai. Yra pavyzdžių, kai pastatai prestižinėse vietose perkami už milijonus, o dokumentuose jų vertė siekia vos kelis šimtus tūkstančių.
Tada net ir padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – tie įstatymo maksimaliai numatyti trys procentai – visiškai neduoda efekto, susimoka kelis tūkstančius per metus ir toliau nesitvarko.“
Maža to, mokesčių reguliavimo tvarka miestui net neleidžia gauti tikslių duomenų, ar už konkretų apleistą pastatą apskritai mokamas didesnis NT mokestis.
