Kauno širdyje įkurtas Ąžuolyno daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas taps sporto ir kultūros traukos centru

Daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso įrengimas Ąžuolyne sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Nors projekto pradžioje buvo daug skeptikų, manančių, kad renginių metu bus paralyžiuotas miestas, savo srities profesionalai paneigia mitus ir vardija esminius argumentus. „Kaunas yra unikalus miestas. Remiantis istoriniu architektūriniu palikimu buvo aišku, kad būtent šioje vietoje turi būti išplėtotas sporto ir kultūros renginiams skirtas kompleksas. Čia yra įsikūręs Sporto universitetas, pačiame Ąžuolyne kasdien sportuoja kauniečiai, o senajam miesto stadionui, Sporto halei ir Dainų slėniui reikėjo įkvėpti naujos gyvybės. Visam kompleksui sukurti trūko tik Lengvosios atletikos maniežo, kurį statome ir planuojame užbaigti dar šių metų pabaigoje“, – komplekso atsiradimo priežastis ir darbų eigą vardija vicemeras Andrius Palionis.

Verta nepamiršti ir kitų Europos šalių pavyzdžių, kurie rodo, kad didelių traukos objektų įkūrimas miestų širdyse yra naudingas ne tik renginių dalyviams, verslininkams, bet ir patiems gyventojams. „Dariaus ir Girėno stadione vykstančias sporto varžybas gali stebėti iki 15 000 žiūrovų, o koncertuose dalyvauti iki 40 000 žmonių. Važiuojant nuosavu transportu į užmiestyje organizuojamą renginį kiltų daug problemų. Kadangi Kauno susisiekimo infrastruktūra yra puikiai išplėtota ir stadioną galima lengvai pasiekti viešuoju transportu, pėsčiomis arba nuosavu automobiliu, žmonių srautai tolygiai pasiskirsto mieste ir nesudaro spūsčių. Tai jau įrodė ir rugpjūtį vykę išskirtinio masto Edo Sheerano ir Jessicos Shy koncertai“, – privalumus ir pirmuosius reikšmingus stadiono pasiekimus vardija architektas Tomas Kuleša.

Kai renginiai vyksta miesto širdyje, svečiai neskuba grįžti namo. Jie mieliau apsistoja viešbučiuose, aplanko vietos restoranus ir labiau susipažįsta su miestu: jo gamtovaizdžiu, kultūra, architektūra, menu ir gastronomija. Ypač tai aktualu organizuojant koncertus ar varžybas, į kurias atvyksta užsienio turistai. Tai padeda formuoti teigiamą šalies įvaizdį tarptautiniame kontekste, o pats miestas gali pritraukti naujų investicijų, skirtų miestiečių pragyvenimo lygiui gerinti.

Atnaujinant ir statant naujus objektus buvo atsižvelgta ne tik į bendrus ES kokybės standartus, bet ir į sporto šakų keliamus reikalavimus, kurių yra be galo daug. Vienas iš tokių – aukšta futbolo aikštės žolės kokybė. Sunku net įsivaizduoti, kad prie stadiono futbolo aikštės vejos išpuoselėjimo prisidėjo net Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai. Į aukščiausius UEFA standartus atitinkančią veją buvo integruota tvari šildymo sistema, kuri aktyvuojama ankstyvą pavasarį ir rudenį. Ją sudaro vamzdeliai, kurių bendrasis ilgis siekia net 50 km. Kas 5 cm veja yra persiūta dirbtine žole, o bendra jos projekcija sukurta taip, kad galėtų maksimaliai greitai išdžiūti vos per kelias valandas. Tai didina žolės atsparumą ir prailgina jos gyvavimo ciklą. Dėl to futbolo sezonas pailgėja, o varžybos gali vykti net ir darganotomis lietuviškų orų sąlygomis.

Į reikalavimus įtrauktas ir išskirtinis dėmesys žiniasklaidos atstovams. Organizuojant aukščiausio lygio sporto varžybas ir renginius būtina užtikrinti nepriekaištingas sąlygas žurnalistams ir visai filmavimo komandai. Transliuojant renginį svarbus tolygus apšvietimas, tad vien šviestuvų išdėstymas ir sureguliavimas stadione užtruko mėnesį laiko. O į renginį atvykstantiems reporteriams paruošta net 200 vietų erdvė, kurioje jie gali patogiai dirbti.

Jau žinoma, kad veikiantis Dariaus ir Girėno stadionas atitinka 4-ąją, o uždaras Lengvosios atletikos maniežas atitiks 2-ąją Lengvosios atletikos federacijos (IAAF) kvalifikacijos kategoriją. Tad šie du objektai tarpusavyje yra labai susiję ir vienas kitą papildo. Tuo siekiama sukurti geriausias sąlygas aukščiausios kokybės renginiams mūsų šalyje. Kalbant apie futbolo sporto šaką, stadionas patenka į aukštą 4-ąją UEFA kategoriją.

Vykstant didelio masto momentiniams renginiams ypač didelis dėmesys skiriamas saugumui. Tai apima ne tik patekimą ir išėjimą iš pastatų, bet ir visą buvimo juose laiką. Todėl rekonstruojant Dariaus ir Girėno stadioną buvo pasitelkti inžineriniai ir technologiniai sprendimai, užtikrinantys maksimalų renginio dalyvių, sportininkų ir atlikėjų saugumą.

Ypač griežtai kontroliuojamas žmonių patekimas ir išėjimas iš pastato. Čia atskiriami lankytojų srautai net pagal interesus, pavyzdžiui, atskirų sporto komandų fanai ir varžybų dalyviai. Tad įvairių incidentų tikimybė yra labai maža. Be to, pastato viduje naudojami refleksiniai stiklai, kurie neturi atspindžių, todėl netrikdo žaidėjų ir dalyvių dėmesio, nesukelia nekontroliuojamo elgesio. O jei kas įvyksta, kiekvienas pastato kvadratinis centimetras stebimas aukštos kokybės kameromis. Tad įvykio kaltininkai yra greitai išaiškinami ir išvedami iš renginio.

Pastatų išorės infrastruktūra taip pat yra reikšminga saugumui. Sporto gatvės statusą turinčioje erdvioje aikštėje nėra masyvių statinių, kurie galėtų užkirsti kelią lankytojams lengvai atvykti ir išvykti iš renginio vietos. Tad nėra rizikos dėl skubėjimo ar neatsargumo susižeisti, papulti į ilgą ir varginančią minios spūstį.

Ne paslaptis, kad trys Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso objektai nebuvo nugriauti, kaip šiomis dienomis yra madinga. Profesionalūs architektai ir statytojai įkvėpė naują gyvybę Sporto halei, Dainų slėniui bei Dariaus ir Girėno stadionui. Vicemeras Andrius Palionis pripažįsta, kad renovuoti tokio tipo objektus yra gana sudėtinga. Yra daug įvairių reikalavimų, skirtų pastatų autentikai išlaikyti – neretai tenka sunkiai randamas statybines medžiagas vežtis iš kitų šalių. Tačiau atnaujinus ir pritaikius naująsias technologijas bei šalia įkurdinus papildomus pastatus, buvo gerokai praplėstos esamų objektų galimybės.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Dainų slėnis. Po atviru dangumi vykstantys koncertai atlikėjams yra kur kas patogesni nei bet kada anksčiau. Čia yra atnaujinta pagrindinė scena, naujai pastatyti persirengimo ir grimo kambariai, dušai bei kitos svarbios patalpos. Lankytojai gali mėgautis maloniu pasivaikščiojimu atnaujintais, apšviestais pėsčiųjų takais ar patogiai prisėsti žiūrovų tribūnose.

Miesto stadionas yra tarsi riba tarp modernėjančio miesto ir savo gyvenimą gyvenančios gamtos. Todėl tiek statinių išvaizda, tiek priimti inžineriniai bei technologiniai sprendimai leido išlaikyti gamtovaizdžio harmoniją. Vien Ąžuolyno pavadinimas sufleruoja, kad šioje vietoje urbanistika ir gamta turi glaudų sąryšį. Todėl esami ir naujai iškilę objektai ne skaido, o jungia gamtą ir tarsi tampa gyva jos dalimi. Būdami Ąžuolyno daugiafunkciame sporto ir laisvalaikio komplekse lankytojai supranta, kad yra mieste ir kartu apsupti gamtos.

Pasitelkus pastatų vizualizaciją pavyko statinius harmoningai įlieti į Ąžuolyną. Rekonstruojant Dariaus ir Girėno stadioną tai padaryti buvo gerokai paprasčiau. Tam pasitelktos laisvos, plastiškos linijos, suapvalinti pastato kampai, parinkta neutrali, gamtai artima fasado spalva, o pats statinio reljefas tarsi primena ąžuolo tekstūrą.

Lengvosios atletikos maniežas kėlė daugiau iššūkių, nes jis buvo statomas nuo nulio, turėjo ribotą statybos plotą, o sporto aikštė privalėjo atitikti reikiamą dydį. Pastatas vizualiai turėjo būti ne per masyvus, tačiau gana erdvus. Todėl nuspręsta apie 1,5 metro maniežo konstrukcijos įleisti į žemę, o po visa aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tokiu būdu pastatytas maniežas yra panašaus aukščio kaip ir kiti komplekse esantys statiniai, negadina stilistikos, neskaido bendro Ąžuolyno eksterjero.

Pirmiausia, rekonstruojant ir statant sporto ir kultūros traukos objektus, buvo siekiama panaudoti gamtai tvarius sprendimus. Taip ne tik prisidedama prie aplinkosaugos, bet ir užtikrinamas maksimalus pastatų išlaikymas. Tai reiškia, kad naudojant atsinaujinančius gamtos išteklius pastatams reikia minimalios priežiūros arba jie gali patys visiškai išsilaikyti.

Vienas iš tokių sprendimų – Lengvosios atletikos maniežui sukurtas tarsi gofruotas stogas. Jame įstiklinti langai, nukreipti į šiaurę. Tokiu būdu gaunamas maksimalus natūralus apšvietimas, tačiau į pastatą nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, kurie prikaitintų patalpas ir jas reikėtų vėsinti. Į pietų pusę nukreiptoje stogo plokštumoje integruotos saulės plokštės, užtikrinančios nenutrūkstamą elektros gamybą.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis neabejoja, kad Ąžuolyno daugiafunkcis sporto ir laisvalaikio kompleksas yra asmeninis miesto ir jo gyventojų pasiekimas: „Jis tapo tikru žmonių traukos centru. Kauniečiai dar labiau pamilo sutvarkytą Ąžuolyno parką. Dariaus ir Girėno stadionas tapo Lietuvos futbolo rinktinės namais. Dešimtys tūkstančių muzikos gerbėjų šluoja bilietus į žinomų atlikėjų koncertus. Sporto halė pripildyta renginių ir neformalaus ugdymo veiklų. Neabejoju, kad Dainų slėnis ir Lengvosios atletikos maniežas kompleksą pagyvins dar labiau.“

„Supermiestai“ – unikalus projektas, startavęs 2024 metais, skirtas Lietuvos savivaldybėms. Jo metu pristatomos įdomiausios ir sėkmingiausios Lietuvos savivaldybių programos. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti visuomenę su miestų ir regionų plėtra bei savivaldybių pasiekimais.

Projekto „Supermiestai“ dalyvis.