Pasak ceremonijoje dalyvavusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, Rūdninkų karinio poligono atkūrimu bus užtikrintas tiek augantis Lietuvos kariuomenės, tiek į valstybės gynybos sistemą integruotų NATO sąjungininkų kovinis rengimas.
„Ne kiekviena Rytų flango šalis gali pasigirti tokia stipria partneryste. (...) Tai ženklina pasikeitusį NATO planavimo procesą, kai perėjome prie atgrasymo per pasirengimą – turėti tiek pajėgų, kad priešas net negalvotų savo kruvinais batais žengti į Lietuvos valstybės teritoriją“, – žurnalistams pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, pirmojo statybų etapo metu beveik 200 hektarų ploto poligono teritorijoje bus kuriama infrastruktūra, skirta apgyvendinimui ir karinio miestelio administracijai. Taip pat planuojama įrengti karinės technikos ir transporto aikšteles, remonto dirbtuves, sandėlius, sargybos pastatą ir kitą infrastruktūrą, reikalingą užtikrinti aukščiausią sąjungininkų ir Lietuvos karių kovinį rengimą.
„Tai, ką mes čia išvysime, bus galima lyginti su Šilalės miesto dydžio infrastruktūra. (...) Šalia karinio miestelio įrengimo vyksta ir kiti darbai – sunkiųjų kulkosvaidžių ir pėstininkų kovos mašinų šaudyklų statybos darbai, vykdomas tankų šaudyklos projektavimas, baigiamos kitos pirkimo procedūros“, – vardijo krašto apsaugos ministras, pažymėdamas, kad gyvenamieji bendrabučiai bus skirti maždaug 600 karių.
Kaip pažymėjo premjerė Ingrida Šimonytė, poligono statybų tikslas yra užtikrinti geriausias sąlygas dislokuojamos Vokietijos brigados karių tarnybai Lietuvoje.
„Visi kartu esame šioje gėrio ir blogio priešstatoje. (...) Turime būti ir esame tikri, kad prireikus, nepritrūks nei valios, nei jėgos, kad bet kam, norinčiam išbandyti mūsų stiprybę, praeitų noras tai daryti“, – ceremonijos metu kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovei antrino ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jo teigimu, poligono statybų pradžia yra istorinis momentas.
„Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra istorinis lūžis rytiniame flange. Per kelerius metus bus pastatytas pakankamai modernus karinis miestelis. Tai ne tik atgrasantis, bet ir suteikiantis didesnį saugumo jausmą Lietuvos piliečiams veiksnys“, – dėkodamas visiems, prisidėjusiems prie sprendimo statyti poligoną, teigė R. Vaikšnoras.
Ceremonijos metu I. Šimonytė, L. Kasčiūnas, R. Vaikšnoras bei Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nilsas Hilmeris pasirašė ateities kartoms skirtą laišką.
Karinio miestelio projektavimo ir statybos darbus atliks bendrovė „Eikos statyba“. Su šia įmone 125 mln. vertės rangos ir projektavimo darbų sutartį Krašto apsaugos ministerija pasirašė šių metų rugpjūčio pradžioje. Visam Rūdninkų poligono projekto įgyvendinimui planuojama skirti per 470 mln. eurų.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
