Lietuvos gyventojai – ne vieninteliai taip reaguojantys į pastatų išvaizdą. Britų iniciatyvos „Humanise“, analizuojančios žmonių santykį su architektūra, tyrimas taip pat parodė panašias tendencijas – trys iš keturių britų sutiko, kad įdomūs pastatai juos priverčia nusišypsoti.
„Nusprendėme šias tendencijas patikrinti praktiškai dviem eksperimentais. Atlikdami trijų didžiųjų šalies miestų reprezentatyvų nuomonės tyrimą rodėme pastatų nuotraukas ir prašėme pasirinkti kylančias emocijas.
Taip pat skirtinguose Vilniaus rajonuose gyvai klausėme praeivių, kaip juos veikia aplinkinė architektūra. Abiem atvejais tendencijos pasitvirtino – pilki ir niūrūs pastatai, dažniausiai sutinkami miegamuosiuose rajonuose, darė neigiamą, įtaką, o įdomesne architektūra pasižyminčios erdvės sukėlė visą pluoštą teigiamų emocijų“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotą reprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, įkvėpė pasaulinė „Humanise“ iniciatyva, analizuojanti architektūros įtaką žmonėms. Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Kokias emocijas kėlė pastatai iš nuotraukų
„Darno Group“ inicijuoto tyrimo metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams buvo rodytos nuotraukos iš dviejų skirtingų sostinės kaimynysčių – sovietinių daugiabučių ir Paupio rajono.
Sovietinių daugiabučių atveju absoliuti dauguma respondentų rinkosi neigiamus jausmus ar emocijas: 55 proc. liūdesį, 50 proc. nuobodulį, 31 proc. nuovargį, 8 proc. įtampą, 7 proc. baimę. Vos 5 proc. apklaustųjų nurodė, kad rodomas pastatas jiems asocijuojasi su ramybe, 4 proc. – su pagarba, o 15 proc., pažvelgus į nuotraukas, nekilo jokių jausmų.
Tuo tarpu Paupio rajonas kėlė visiškai priešingas emocijas: 45 proc. rinkosi įkvėpimą, 42 proc. – džiaugsmą, 41 proc. – ramybę, 24 proc. – laimę, o 11 proc. – pagarbą. Sovietiniams daugiabučiams būdingus jausmus čia nurodė mažuma respondentų: 5 proc. kvartalo nuotraukos kėlė įtampą, 4 proc. – nuobodulį, 3 proc. – liūdesį, o 12 proc. nekilo visai jokių emocijų.
