„Myliu Baisogalą. (...) Išmintingi žmonės, supranta (projekto – ELTA) svarbą, naudą. Aišku, yra tam tikrų klausimų, natūralu, jų visada bus. (...) Bet kad strategiškai reikia gamyklos, kad tai yra galimybė, manau, visi, kurie buvo salėje, tą supranta“, – po susitikimo su Baisogalos gyventojais antradienį Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Ministro teigimu, atsakyta į gyventojams kylančius klausimus dėl gamyklos apsaugos oro gynyba, o tolimesni neaiškumai gali kilti dėl ekonominių ir technologinių įmonės įsikūrimo rajone aspektų – kelių infrastruktūros vystymo, investicijų grąžos.
„Pristatėme visus oro gynybos rizikų valdymo modalumus, kaip mūsų gynybos architektūroje atrodo Baisogala, planuojamus naujus įsigijimus oro gynyboje. (...) Tikrai buvo dalykiški klausimai. Man atrodo, atliepėme atsakymus ir apie tai, kaip mes fiziškai saugosime tą ant žemės esantį objektą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Baisogalos seniūnė: išgirdome atsakymus į neraminančius klausimus
Apie tai, kad gyventojai išgirdo ministro atsakymus į neraminančius klausimus, kalba ir Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė. Anot bendruomenės atstovės, aiškumo dėl „Rheinmetall“ planų įnešė ne tik ministras L. Kasčiūnas, tačiau ir birželį rajone apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Manau, kad tikrai klausimai buvo konstruktyvūs ir į juos buvo atsakyta ir patikinta paties ministro, kad tikrai čia grėsmių nei gamyklai, nei visam miesteliui tikrai nekils, o mes būsime dar saugesni“, – Eltai kalbėjo R. Masiulienė.
„Mano akimis, bendruomenė po pirmesnių paaiškinimų yra nusiteikusi pozityviai ir tikrai tokio susipriešinimo ir kažkokių didelių diskusijų, nepritarimo jau nėra. (...) Buvo pas mus ir ministrė Armonaitė, paaiškino tą ekonominę naudą, o šiandien tikrai labai išsamiai buvo paaiškintas tas saugumo aspektas“, – tikino bendruomenės atstovė.
Pasak jos, ministras atliepė ir bendruomenės nerimą dėl galimos gamyklos taršos. R. Masiulienė tikina, kad saugiau gyventojai galės jaustis dėl įmonės veiklos pobūdžio.
„Kadangi ministras patikino, kad čia pas mus gamybos bus mažoji dalis, o iš tikrųjų (pagrindinė veikla – ELTA) susidės tik iš surinkimo, tai (nereikės – ELTA) galvoti apie tai, kad čia bus užterštumai ar kažkokie nesaugūs technologiniai procesai. Atsižvelgiant vien į tai, kad čia yra vokiečių gamykla su savo aukštos kokybės gamybos standartais, ministras patikino, kad pas mus tie standartai bus taip pat išlaikyti (...) ir garantuotas tas saugumas“, – pridūrė seniūnė.
Visgi, nors krašto apsaugos ministras akcentuoja esantis visada pasiruošęs su bendruomene organizuoti tolimesnius susitikimus, dabar, anot jo, iniciatyvos turėtų imtis pačios „Rheinmetall“ įmonės atstovai. Anot Baisogalos seniūnės, įmonės pristatymų laukia ir pati bendruomenė.
„Manau, kad taip (bendruomenė norėtų tokio susitikimo – ELTA). Tie, kurie čia veiklą vykdys, (...) yra daugiau užsienio kapitalo įmonė, tai jų požiūris į vietinius gyventojus irgi svarbus“, – pridūrė R. Masiulienė.
Pasak jos, gyventojų viltys siejasi ir su ekonominiais lūkesčiais, ir su kultūrine, socialine įmonės rajone kuriama pridėtine verte.
„Būna ir šventės, ir renginiai, tai visą laiką dalis bendruomenės kreipiasi į pramonę ar kažkokią gamybą vykdančias bendroves, kad paremtų tas šventes, kad sudalyvautų, kad kažkuo prisidėtų ir jaustųsi bendruomeniška dvasia“, – teigė ji.
„Gyventojams svarbu, kad ne tik kad darbuotojai dirba, bet kad ir pati įmonė, kuri gauna iš darbuotojų naudos, kad ir ji tai bendruomenei būtų atviresnė, bendradarbiautų su ja, dalyvautų kažkokiuose renginiuose, bendruose projektuose. (...) Iš bendruomenės tokie lūkesčiai yra“, – sakė R. Masiulienė.
Liepos viduryje Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.
Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos. Šiems pakeitimams dar balandį pritarė ir Seimas. Jais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros, sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.
Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų. Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.
