„Daugelį metų naujos statybos gyvenamojo NT rinka aktyviausia būdavo trijuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mažesniuose Lietuvos miestuose ši rinka buvo apmirusi, tačiau dabar matome suaktyvėjimą: turime ir naujo būsto statybos pavyzdžių, ir įvairių konversijų, kai seni nenaudojami pastatai virsta naujais kokybiškais butais ar komercinėmis patalpomis“, – pasakoja Deividas Urbanovičius, sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus „InRento“ ryšių su investuotojais vadovas.
Jis pasakoja, kad pastaruoju metu matomi keli ryškūs NT plėtros regionuose pavyzdžiai. Visų pirma, rinkos suaktyvėjimas vyksta kurortiniuose miestuose.
Pavyzdžiui, Birštone vykdoma poilsio namų konversija – atnaujinti butai yra pritaikomi trumpalaikei nuomai. Netoliese esančiuose Prienuose buvusios kareivinės paverstos išskirtiniais butais, o netoli Nemuno neseniai baigta buvusių vaikų namų patalpų konversija, kuri paskatino ir tolesnę plėtrą – šalimais kyla nauji kotedžai.
„Kituose miestuose taip pat atsiranda daugiau gyvasties. Štai Panevėžio centre, ant Nevėžio upės kranto, su mūsų suteiktu finansavimu, yra modernizuojamas senas šešių aukštų pastatas į loftus bei butus. Tuo metu Biržuose, Vytauto gatvėje, investuojame į modernizacijos projektą, kuriame bus tiek apgyvendinimo, tiek komercinės erdvės“, – pasakoja jis.
Žemesnė kaina – ne vienintelis faktorius
NT rinkos atsigavimą regionuose lemia kelios pagrindinės priežastys, teigia ekspertas. Patrauklesnė kaina – vienas ryškiausių faktorių. NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus centre 1 kambario naujos statybos butų kainos su daline apdaila siekia 4 200–6 200 Eur/kv. m, kai Druskininkų centre – 2 300–3 000 Eur/kv. m, o Šiaulių centre – 1 750–2 000 Eur/kv. m.
„Butų kainas skirtinguose miestuose lygina ir pirkėjai – jei jiems nėra didelio skirtumo, kur gyventi, vis dažniau laimi mažesni miesteliai, siūlantys prieinamesnį, įperkamesnį būstą. Regionai NT pirkėjus traukia ne tik kainomis, bet ir neretai patrauklia gyvenimo kokybe – čia sąlyginai mažesnės pragyvenimo išlaidos, mažesnis eismas ir tarša, glaudesnės bendruomenės ir sąlyginai didesnis saugumas“, – įsitikinęs vadovas.
Jo teigimu, NT plėtros regionuose poreikį didina ir nuotolinio darbo galimybės – iš bet kur dirbti galintys darbuotojai taip pat dažnai dėl racionalių priežasčių renkasi gyvenimą mažesniuose miesteliuose.
„Regionuose kuriasi ir stambios įmonės iš užsienio, kurios kuria naujas darbo vietas bei augina papildomo būsto poreikį. NT plėtrą skatina ir čia vykstanti kultūros plėtra, pavyzdžiui, Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Tokie ir panašūs lankytini objektai traukia į miestus ir miestelius keliautojus iš kitų Lietuvos kampelių – tuo pačiu auga poreikis trumpalaikei nuomai“, – sako jis.
Ir priduria, kad NT poreikį regionuose didina ir vyriausybės iniciatyvos, pavyzdžiui, regioninės plėtros skatinimo politika ar verslo ir gyventojų perkėlimo į mažesnius miestelius skatinimo priemonės.
„Kai kuriais atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka ir nostalgija: žmonės nori grįžti į savo gimtąjį miestą, kuriame prabėgo jų gražiausi metai, kur gausu malonių prisiminimų. Tačiau čia grįžę jie nori tokio pat kokybiško modernaus būsto, kokį gali gauti didmiesčiuose“, – teigia D. Urbanovičius.
Siūlo komfortišką gyvenimą regionuose
Visos aukščiau išvardytos tendencijos, įmonės atstovo teigimu, lemia tai, kad ilgą laiką mažiau patraukliomis buvusios investicijos į regionų NT dabar tampa vis dažnesnės ir perspektyvesnės.
„Žmonės nori gyventi gerai ne tik Vilniuje ar kitame didmiestyje, bet ir savo gimtuosiuose ar kituose mažesniuose miesteliuose. Dėl šios priežasties vis dažniau atsigręžiame į mažus, tačiau potencialo turinčius miestus ir miestelius, kuriuose finansuojame komfortišką gyvenimą galinčio užtikrinti būsto projektus“, – sako jis.
Sutelktinio finansavimo platformos atstovas pastebi, kad patrauklią finansinę grąžą suteikia tie NT projektai, kurie įsikūrę strategiškai patraukliose, vaizdingose miesto vietose, netoli lankomų objektų, kurortuose ar netoli jų.
„Investavusieji į mūsų projektus Birštone, Biržuose ar Panevėžyje, ne tik kiekvieną mėnesį gauna pajamas, kurios per metus siekia 7,2–9,5 proc. nuo investuotos sumos, bet ir prisideda prie tų miestų gyvenimo kokybės auginimo.
Pastebime, kad pastatų konversijos turi teigiamą efektą aplinkai – išgražinus ir antram gyvenimui prikėlus vieną pastatą, laipsniškai ima atsinaujinti ir visa aplinka, kaimyniniai pastatai, pritraukiama naujų gyventojų, į komercinės paskirties pastatus – naujų klientų“, – tvirtina jis.
