Lietuvoje nėra aiškiai reglamentuota, kokie vidaus darbai privalo būti atlikti parduodant naujos būstą, todėl vystytojai patys gali nuspręsti kokią apdailą siūlyti klientams. Šiuo metu rinkoje dominuoja trys variantai. Pirma, tai būstai be jokios apdailos, kurie turi tik išorines sienas, galbūt dar langus ir stogą bei infrastruktūros įvadus.
Antra, tai dalinė apdaila. NT eksperto Remigijaus Pletero teigimu, šis pasirinkimas yra pats painiausias ir reikalauja daugiausia dėmesio bei atidumo.
„Pasirinkus dalinę apdailą dažniausiai bute galima rasti nutinkuotas sienas, vidaus pertvaras, išvedžiotas komunikacijas, tačiau kadangi nėra aiškaus reglamentavimo ką vystytojas turi įrengti, labai svarbu atkreipti dėmesį ir tiksliai išsiaiškinti kokie vystytojo užmojai dėl daugiausiai kainuojančių inžinerinių darbų: ar bus įrengta šildymo sistema, atlikti potinkiniai santechnikos darbai, ar rekuperacijos ortakiai išvedžioti po visą butą, ar tik paliktos prieigos jiems įsirengti. Jei viso to nėra, naujakuriams tai kainuos papildomai“, – aiškina jis.
Pavyzdžiui, kaip teigia ekspertas, nusipirkus butą su daline apdaila ir jame radus tik įvadą dujiniam šildymui, naujakuriams patiems teks rūpintis šildymo sistemos išvedžiojimu, radiatorių įsigijimu ir montavimu, katilo įsigijimu ir pajungimu, jo remontu ir priežiūra ateityje.
Taip pat jis pataria atkreipti dėmesį į pertvaras bei grindis ir išsiaiškinti, kiek joms papildomų darbų reikės atlikti. „Pavyzdžiui, jei pertvarkos mūrinės ir jose nėra išvedžiotos elektros instaliacijos, gyventojams teks imtis sudėtingesnių darbų jas „štrabuojant“, vėliau tinkuojant, paruošiant dažymui ir, galiausiai, dažant“, – sako daugiabučių plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas.
Kalbant apie grindis, derėtų išsiaiškinti, ar jos betonuotos, ir jei taip, ar po betonu išvedžiota šildymo sistema. „Kitu atveju gali tekti tokias grindis perdaryti ir dėl to gerokai permokėti“, – įspėja ekspertas.
Jo teigimu, teoriškai dalinė apdaila turėtų apimti tam tikras įrangos dalis, dėl kurių pirkėjai neturėtų sukti galvos, nes tai jau įskaičiuota į būsto kainą, tačiau praktikoje tai kinta, todėl labai svarbu būti atidiems ir aiškiai skaityti dalinės apdailos aprašymą sutartyje.
Pasirinkus trečiajį variantą, tai yra būstą su pilna apdaila, galima manyti, kad beliks įsigyti tik baldus, tačiau ir čia ne viskas taip paprasta.
„Kaip ir dalinei, taip ir pilnai apdailai, šiuo metu nėra aiškaus teisinio reglamentavo, todėl ir pilnos apdailos sudėtis priklauso tik nuo vystytojo. Pavyzdžiui, naujame bute su pilna apdaila žmogus tikrai ras nudažytas sienas, įrengtas grindis ir lubas, visas vidaus duris, palanges, išvedžiotas komunikacijas, tačiau visa kita gali būti arba ne“, – sako NT ekspertas.
Jis pataria atkreipti dėmesį į tai, ar vystytojas siūlo virštinkinę santechniką, tai yra praustuvus, dušą arba vonią, visus jų kranus ir sifonus, klozetą, taip pat ar siūlo sumontuotus sieninius ir lubinius šviestuvus, galiausiai, ar gali pasiūlyti korpusinius baldus, virtuvės baldus ir buitinę techniką, kokie galimi dizaino ir gamintojų pasirinkimai.
„Visa tai nebūtinai priklauso pilnai apdailai, tačiau, vėlgi, kadangi nėra aišku, kas į ją privalo įeiti, būsto su pilna apdaila ieškantiems būtina domėtis visomis dedamosiomis“, – pataria ekspertas.
Jis sako, kad įsigyti būstą su pilna apdaila yra ne tik paprasčiau, bet ir finansiškai naudingiau, mat pasirinkus pilną apdailą, teikiama tik viena paskola visam būstui taip išvengiant vartojimo kredito būsto įrengimui.
Kitas privalumas yra vystytojo garantijos: 10 metų paslėptiems darbams, 20 metų – jeigu vystytojas padarė trūkumus statybos metu. „Šios garantijos fiksuojamos pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl tais atvejais, jeigu kažkas nutiktų, visuomet galima kreiptis į statytoją su teisėtu reikalavimu šalinti broką“, – aiškina R. Pleteras.
Jis priduria, jog dėl didėjančio gyventojų užimtumo, vis daugiau žmonių renkasi būstą su pilna apdaila, o kaimyninėje Latvijoje pilną apdailą net įpareigoja įstatymas, todėl ten visi butai parduodami tik su pilna vidaus apdaila.
