„Tolimesnis savivaldybės planas yra toks, kad mes susipažinome su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, dėkojame Tarnybai už gerai atliktą darbą ir esame pateikę nuomonėje išdėstytus alternatyvius skaičiavimo metodus projekto bendrovei įvertinti, kaip derybinę poziciją“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo A. Šataitė.
„Gavę atsakymą iš projekto bendrovės mes žinosime tolimesnę eigą“, – pažymėjo ji.
Parlamento Audito komiteto nariai Asta Kubilienė ir Artūras Skardžius kėlė klausimus dėl paties projekto, didelį dėmesį skirdami projekto indeksavimui. Atsakydamas į iškeltus klausimus VPT vadovas Darius Vedrickas tikino, kad pabrangimas per pastaruosius tris-keturis metus yra ženklus, tačiau diskusija kyla dėl indeksavimo esant nenumatytoms aplinkybėms, kas nėra apspręsta koncesijų įstatyme.
„Pabrangimas nuo 2020–2021 m. yra ženklus, realus. Už tą kainą, kuri buvo apspręsta koncesijos sutarties pradžioje, teikiant pirminį pasiūlymą, akivaizdu, kad po keturių metų už tą pačią kainą pastatyti nėra galimybės“, – sakė D. Vedrickas.
„Todėl šiandien ir turime diskusiją dėl koncesijos sutarties kainos indeksavimo ir teisingo būdo, kaip tą indeksavimą reikėtų padaryti dėl nenumatytų aplinkybių. Indeksavimas dėl nenumatytų aplinkybių nėra apspręstas nei koncesijų įstatyme, nei kituose dalykuose“, – aiškino ji.
Posėdyje taip pat dalyvavęs Vilniaus tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas tikino, kad indeksacija dėl nenumatytų aplinkybių yra „teorinė sąvoka“ ir jo nuomone, toks pobūdis negalėjo būti taikomas šiam projektui.
„Realiai pagal rizikų matricą ir sutartį indeksavimas galimas tik esant tam tikroms aplinkybėms. Sutartyje numatytos to sąlygos. Tą indeksaciją miesto taryba, dauguma, yra pritarusi, padariusi, nors buvo klaidinga padaryta, nes buvo indeksuotos ir tos sumos, kurių darbai buvo atlikti ir negalėjo būti indeksuoti. Tačiau grįžus į naują posėdį, su nauju sprendimu, miestas sau prisiėmė virš 2 mln. eurų sumą, kad miestas tai kompensuoja kitais būdais“, – teigė A. Zuokas.
„Indeksacija dėl nenumatytų aplinkybių čia jau teorinė sąvoka, improvizacijai skirtas dalykas. Ir VPT gana skeptiškai žiūrėjo į tos sąlygos taikymą, ieškojo metodologinio pagrindimo tam tikroms sumoms ir laiko pakeitimas yra visiška vienos pusės improvizacija. (...) Mes iš principo manome, kad nenumatytos aplinkybės šioje indeksacijoje negalėjo būti taikomos“, – akcentavo jis.
A. Zuokas paragino Seimo Audito komitetą paprašyti tarpžinybinės darbo grupės, besiderančios dėl Nacionalinio stadiono projekto, posėdžių protokolų kopijų. Tam komitetas pritarė bendru sutarimu.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje VPT pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.
VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.
Gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.
Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
