Pastatų sektorius keisis
Skaičiuojama, jog šiuo metu pastatams tenka 40 proc. Europos Sąjungos (ES) suvartojamos energijos bei 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Netolimoje ateityje naujai statomi pastatai, priešingai nei dabar, turės būti neutralūs klimatui – kai kurių svarbių žingsnių šiems pokyčiams įgyvendinti imamasi jau dabar.
Kalbant apie naujų pastatų projektavimą ir statybas, viena svarbiausių datų – 2050 metai, kuomet visi pastatai turės būti nulinės emisijos, o pastatų sektoriaus poveikis klimatui – neutralus.
Atsinaujinanti energija kol kas sudaro tik maždaug 20 proc. visos ES pagaminamos energijos, t. y. gerokai mažiau nei nustatytas tikslas 2030-aisiais – 42,5 proc. ES programos, kuriomis siekiama nulinio energijos suvartojimo, paspartino poreikį didinti pastatų energinį efektyvumą bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ar to pakaks?
Pavyzdžiui, nuo 2026 metų ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų, turinčių bent 250 kv. m naudingojo ploto, stogų, bus privaloma įrengti saulės elektrines. Nuo 2029 metų šis reikalavimas bus taikomas bet kokio ploto gyvenamiesiems pastatams. Jau pastatytų viešosios paskirties pastatų, kurių naudingasis plotas ne mažesnis nei 250 kv. m, stogai iki 2030 m. privalės būti padengti saulės elektrinėmis.
Aktyviai diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius, populiarėja ir akumuliatoriaus energijos kaupimo sistemos (BESS), skirtos energiją kaupti ir panaudoti vėliau. Vis daugiau įmonių investuoja į kompiuterinę ir programinę įrangą energijai valdyti, kuria išmaniuosius tinklus. Toks energijos valdymo būdas leidžia sutaupyti laiko, ir lėšų.
Pavyzdžiui, Amsterdame veikiantis viešbutis „Florian Hotel“ – puikus pavyzdys, kaip įmonė, kurios veiklą riboja elektros tinklo prieinamumas, gali maksimaliai išnaudoti atsinaujinančią energiją. Suderinus saulės elektrines ir akumuliatoriaus energijos kaupimo sistemą, elektros energija naudojama tada, kai jos poreikis viešbutyje didžiausias, todėl bendras energijos suvartojimas neviršija tinklo galimybių.
„Pastebime, jog verslai ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje, vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią energetiką ir renkasi ne pavienius, bet kompleksinius sprendimus, kurie ne tik padeda efektyviau naudoti energiją, bet ir tausoti aplinką. Vykdome aplinkosaugos įsipareigojimus siekdami maksimalaus efektyvumo, o kokybiški, aplinką tausojantys įrenginiai leidžia efektyviau vartoti energiją, sumažinti elektros energijos sąnaudas, patirti kuo mažiau nuostolių ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai“, – kalbėjo energijos valdymo bendrovės „Eaton“ ekspertas Lietuvai Edmondas Daukšas.
Renovacija privalės spartėti
75 proc. pastatų ES yra energiškai neefektyvūs, senesni pastatai yra mažiau efektyvūs, o daugiau kaip 220 mln. pastatų Europoje – pastatyti iki 2001 m., taigi, pastatų renovacija ir toliau išliks ypač aktuali.
Lietuvos Vyriausybė dar 2021-aisiais pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, remiantis kuria iki 2050 m. visi viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai Lietuvoje turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui. Įgyvendinant šį tikslą siekiama iki 2050 metų modernizuoti 440 tūkst. pastatų. Ilgalaikė renovacijos strategija prisidės prie bendro visos ES tikslo – iki 2050-ųjų sukurti neutralią klimatui ekonomiką.
„Akivaizdu, kad poreikis efektyviai naudoti vietinius išteklius, neteršti aplinkos, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, mažinti išmetamų atliekų kiekį vis labiau augs. EK jau dabar ragina statytojus ir pastatų naudotojus ieškoti galimybių padidinti pastatų ilgaamžiškumą, patvarumą, efektyvumą, diegiant inovatyvius sprendimus, kurie leistų pasiekti užsibrėžtų tikslų ir reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką, – komentavo E. Daukšas. – Neabejojama, jog, baigiantis dešimtmečiui, pastatų sektorius pajus linijinės ekonomikos saulėlydį. Šie metai gali būti lemiamų pokyčių metai.“
