Efektyvi priemonė ambicingiems tikslams
Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, pastatų sektorius Europos Sąjungoje (ES) išskiria daugiau nei trečdalį CO2 emisijų ir tai – viena iš pagrindinių kliūčių įgyvendinant Žaliojo kurso iniciatyvą, pasižyminčią ambicingu tikslu – paversti Europą pirmuoju žemynu, turinčiu neutralią įtaką klimatui. Gera žinia ta, jog tokiose ES šalyse kaip Estija, Vokietija ir Olandija jau kurį laiką yra taikoma didelio potencialo turinti nauja technologija, kurios dėka galima efektyviau spręsti energetiškai neefektyvių pastatų problemą – skydinė (modulinė) renovacija. Ji išsiskiria automatizuotų gamybos procesų įgalintu kur kas didesniu pastatų modernizavimo greičiu.
„Skydinė renovacija – tai pažangus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti išlaidas šildymui, naudojant inžinerinės medienos konstrukcijas. Šio renovacijos modelio pagrindas – pagal atliktus konkretaus pastato išmatavimus gamykloje gaminami pažangūs skydai, kurie vėliau sumontuojami ant fasado. Tai leidžia dalį renovacijos darbų iš statybų aikštelės perkelti į gamyklą, tuo pačiu pagreitinant namo modernizacijos procesą, sutrumpinant dėl statybų darbų gyventojams kylančių nepatogumų trukmę. Be to, pati skydų technologija yra tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai“, – naujo metodo privalumus vardija Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Visapusiškas privalumų spektras
Kaimyninė Estija susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir Lietuva, tačiau yra žingsniu priekyje – joje skydinės renovacijos metodu jau yra atnaujinti 12 namų, dar tiek pat projektų yra įgyvendinama šiuo metu.
Vienas iš pirmųjų skydinės renovacijos būdu atnaujintų pastatų buvo Talino technologijų universiteto studentų bendrabutis – tipiškas sovietinis 5 aukštų ir 4318 kv. m ploto daugiabutis, statytas 1986 m. Visgi, 2017 m. įgyvendinus pilotinį projektą jis buvo modernizuotas naudojant surenkamus daugiafunkcinius modulinius elementus – skydus. Po atliktų darbų jis tapo pirmuoju energetiškai efektyviu bendrabučiu Estijoje, atitiko beveik nulinio lygio energijos pastatų reikalavimus (angl. near zero energy building) ir laimėjo net keletą apdovanojimų.
Po projekto įgyvendinimo atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, jog šildymui ir vėdinimui naudojamos energijos suvartojimą pastate pavyko sumažinti net 84 proc., o bendras pirminės energijos suvartojimas, įskaitant vandens šildymą, apšvietimą ir energiją, reikalingą naudojamiems prietaisams, sumažėjo 68 proc. Atlikti darbai sukūrė ne tik energetinių pokyčių – pasitelkus surenkamus skydus buvo padidintas gyventojams skirtos erdvės plotas, itin pagerintas patalpų mikroklimatas, gyvenamosios aplinkos estetinis vaizdas.
Projekto vykdytojų teigimu, pažangių modulinių sprendimų taikymas modernizuojant pastatą leido efektyviau skirstyti renovacijos išlaidas ir užtikrinti geresnę kokybę nei pasitelkus tradicinius metodus. Kadangi prie fasado tvirtinamos plokštės yra paruošiamos gamyklose, į jas iš anksto buvo įtaisyti langai, ventiliacijos sistema bei apšiltinimo sluoksnis – tai leido žymiai sumažinti statybininkų darbo krūvį, sutrumpinti montavimo vietoje laiką, atliekant darbus gamykloje buvo paprasčiau užtikrinti konstrukcijų kokybę.
Skydinė renovacija – galimybės vietos verslui
Talino technologijų universiteto studentų bendrabučio projektą įgyvendinusios įmonės pardavimų direktorius Kaarel Vaer dalinasi, jog skydinės renovacijos sėkmės istorijos atveria duris į platesnes – Europos rinkas, pavyzdžiui, Vokietiją. Didžiausia šioje šalyje daugiabučių modernizaciją atliekanti įmonė ne tik konsultuojasi, bet ir bendradarbiauja su estais: „Bendradarbiaudama su Vokietijos partneriais mūsų įmonė jau pabaigė vieną projektą ir šiuo metu įgyvendina dar 12. Kai įvykdysime šiuos planus, mūsų įmonė bus daugiausiai patirties skydinės renovacijos srityje sukaupusi bendrovė Vokietijos rinkoje“, – sako K.Vaer.
Tiesa, prisitaikymas prie Vokietijos rinkos turi ir savų iššūkių – vietiniai inžinieriai dažnai kalba tik vokiečių kalba, be to, pastatų išmatavimai Vokietijoje ir Estijoje neretai skiriasi, todėl itin didelė svarba tenka tiksliam jų išmatavimui ir idealiai tinkančių plokščių pagaminimui.
Aukštos kokybės rezultatus skydinės modernizacijos projektuose leidžia pasiekti pritaikytos technologinės naujovės. Kokybiškai skydų gamybai yra privalomi itin tikslūs pastato išmatavimai – tam pasitelkiamas lazerinis skenavimas, kurio metu gauta informacija yra perkeliama į skaitmeninį statinio modelį (pastatų informacijos modeliavimas arba BIM – angl. Building Information Modelling). Turimi duomenys leidžia gamykloje paruošti individualiam pastatui pritaikytus elementus, tuo pačiu metu išlaikant automatizuotos masinės gamybos teikiamus esminius privalumus – greitį ir efektyvumą.
K.Vaer akcentuoja, kad nuolat kaupiama praktinė patirtis leidžia inovatyvų skydinės renovacijos pastatų atnaujinimo modelį sėkmingai tobulinti ir toliau. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiami projektai leis pasiekti ne tik beveik nulinės, bet net ir teigiamos energijos pastatų lygį. Tokią galimybę suteiks į plokštes įmontuoti saulės elementai – tai reiškia, kad namas energiją ne tik naudos taupiau, bet ir pats ją papildomai gamins.
Lietuvos verslas galėtų konkuruoti su užsienio rinkomis
KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento dr. Dariaus Pupeikio teigimu, esamų statinių skaitmenizavimas ir pagal technologines galimybes duomenų panaudojimas projektuojant, gaminant ir sumontuojant surenkamus elementus – skydus, leistų paspartinti modernizacijos procesus ir Lietuvoje. Be to, tai – kaip ir Estijos atveju – padidintų šalies statybų sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu.
„Daugumai statybos srityje dirbančių specialistų skydinė renovacija leistų kelti kvalifikaciją skaitmeninimo, tvarumo, naujų statybos produktų ir technologijų kūrimo bei taikymo srityse. O minėtuose laukuose dirbantys profesionalai įgytų didelį pranašumą ir būtų reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – pažymi dr. D.Pupeikis.
Pažangios skydinės renovacijos procesams Lietuvoje įsibėgėjus, atsirastų galimybė ne tik lietuvių žinias, bet ir gaminamą produkciją (skydus) eksportuoti į užsienio rinkas. Ekspertų teigimu, jau dabar mūsų šalyje yra pakankamai potencialių įmonių, turinčių žinių ir pajėgumų tai sėkmingai daryti.
Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgytą patirtį numatyta netrukus pritaikyti masinei daugiabučių renovacijai. Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus renovacijos modelio priderinti egzistuojančius valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Taip pat perimama patirtis ir žinios iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, įgyvendinami kompetencijų stiprinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
