Lietuvos daugiabučių peizažas mėgstamas nebent kūrėjų
Senos statybos daugiabučiai, leidžiantys grįžti į sovietmetį, pataruoju metu yra itin mėgiami filmų ir serialų režisierių, pavyzdžiui, sostinėje neseniai nufilmuotas „Černobylis“ leido idealiai perteikti to laiko vaizdus. Deja, bet technine, funkcine ir moraline prasme pasenę pastatai nebepuošia mūsų miestų, o jų daroma žala turi įtakos visos šalies energetikai: „Tuo metu, kai nauji statomi gyvenamieji namai šiandien pasiekia jau ir A++ klasę, didžioji dalis sovietinių daugiabučių priskiriami F ar G klasei, kuri iš esmės reiškia, kad juos statant tokiems aspektams kaip šiluminė pastato varža ar sandarumas dėmesio beveik neskirta. Atitinkamai šildymo sąnaudos tarp tokių namų skiriasi kartais“, – pažymi Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Tai lemia, jog kiekvienas šildymo sezonas tampa itin dideliu galvos skausmu tokių daugiabučių gyventojams bei jų piniginėms, o valstybiniu lygmeniu – dar ir aplinkosauginiu iššūkiu. Siekiant išspręsti šias problemas, Lietuva sau užsibrėžė itin ambicingą tikslą – iki 2050-ųjų metų renovuoti apie 30 tūkst. daugiabučių, tačiau trajektoriją jo link apsunkina per mažas vykdomų renovacijos projektų tempas.
Prarastas patogumo trūkumas neigiamai veikia požiūrį į renovaciją
„Spartesniam daugiabučių renovacijos procesui Lietuvoje kliudo įvairios aplinkybės, tačiau vienas iš svarbių veiksnių – pats statybinių darbų greitis ir jų sukeliami nepatogumai. Priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių, daugiabučio renovacija gali trukti apie 1–1,5 metus“, – pasakoja G.Burbienė. Ji pratęsia, jog tokia tiek laiko trunkanti gyvenimo statybų aikštelėje perspektyva gali atbaidyti net entuziastingiausius renovacijos šalininkus, nes tai tampa ne tik investicijų, tačiau ir elementaraus komforto klausimu.
Šį aspektą puikiai išsprendžia pažangus, dalyje Europos šalių jau sklandžiai pritaikytas pastatų renovacijos skydais modelis: „Skydinė renovacija išskirtinė tuo, kad apima du stambius etapus – skydų gamybos, kuri atliekama gamykloje, ir skydų montavimo. Gamyba yra susijusi su greitesniais procesais, o skydinės renovacijos atveju tai leidžia ženkliai sutrumpinti statybos aikštelėje atliekamų darbų trukmę“, – pasakoja Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Černeckienė.
Su ja sutinka ir tvarias statybų konstrukcijas gaminančios įmonės atstovė Alina Šachova, kuri akcentuoja, kad vidutiniam penkiaaukščiui tai reikštų įspūdingą dalies atliekamų statybų darbų sutrumpinimą: „Kalbant vien apie pastato fasadą, jis gali būti atnaujinamas iki 5 kartų greičiau, lyginant su įprastu daugiabučių modernizacijos procesu“, – detalizuoja ekspertė.
Skydų efektyvumo paslaptis
Kaip ir sufleruoja pats šio modelio pavadinimas, skydinės renovacijos pagrindas yra paremtas iš anksto pagal reikalingus išmatavimus pagamintų skydų montavimu ant pastato fasado. Lengvai tvirtinamus skydus sudaro visas spektras daugiabučio energijos išsaugojimą užtikrinančių sluoksnių:akmens arba mineralinės vatos apšiltinimas, garo barjeras, konstrukcinės plokštės, medinis karkasas su apšiltinimo sluoksniu, vėjo barjeras, ventiliuojamas tarpas ir apdaila. Tokie sienų ir stogų skydai montuojami ant senų pastatų be jokio papildomo apdirbimo.
A.Šachova teigia, kad taikant renovaciją skydais dėl dalies procesų automatizavimo ir perkėlimo į gamyklą namo modernizavimui prireikia daug mažiau žmogaus darbo valandų. Verta nepamiršti, kad statybų sektoriuje ne pirmus metus stebimas darbo jėgos trūkumas, todėl šis aspektas irgi svarbus: „Mūsų atliktas palyginimas parodė, kad tradicinės renovacijos metu atnaujinti vieną kvadratinį metrą daugiabučio sienos darbininkams prireikia 4 val. Tam pačiam rezultatui pasiekti taikant skydinės renovacijos modelį užtenka pusės tiek – apie 2 val. darbo“.
Šias įžvalgas patvirtina ir praktinė kaimyninės Estijos patirtis – šalyje jau kurį laiką sėkmingai taikomas skydinės renovacijos modelis, o jos specialistai skaičiuoja, kad per tokį pat laiką, kurio prireikia vieno pastato renovacijai įprastu būdu, skydais renovuoti pavyksta net 4 analogiškus pastatus.
Pasak A.Šachovos, dirbant pagal šį modelį papildomos spartos bei efektyvumo suteikia ir procesų jokios įtakos neturinčios oro sąlygos: „Skydinės renovacijos metu mažesnę įtaką turi gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, lietus. Dėl jo įprasto atnaujinimo metu gali ne tik sulėtėti darbo procesai, bet ir nukenčia naudojamos medžiagos, kurias vėliau gali tekti keisti naujomis“, – teigia ekspertė.
Paraiškas skydinei renovacijai gali teikti jau dabar
Šiuo metu Lietuvoje jau įgyvendinami pilotiniai skydinės renovacijos projektai, kuriuose įgyta patirtis jau netrukus bus pritaikyta ir masinei daugiabučių modernizacijai. Paruošiamuosius darbus, siekiant prie šio pažangaus daugiabučių atnaujinimo modelio priderinti esamus valstybės teikiamos paramos renovacijai mechanizmus, atlieka Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė. Taip pat perimama patirtis ir žinios iš partnerių Estijoje, Nyderlanduose, įgyvendinami kompetencijų stiprinimui šioje srityje skirti projektai su Lietuvos mokslininkais.
„Gyventojus ir šiuo metu kviečiame teikti paraiškas dėl valstybės paramos senų, pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus pastatytų daugiabučių namų skydinės renovacijos. Kvietime numatyta skirti bendra lėšų suma siekia 200 mln. eurų, o paraiškų laukiame iki rugsėjo 30 d. Išsamią informaciją apie kvietimą galima rasti APVA interneto svetainėje“, – atkreipia dėmesį G.Burbienė.
Ekspertai pažymi, kad nors perėjimas prie naujojo modelio turi esminių privalumų, tačiau juos pajusti praktikoje prireiks šiek tiek kantrybės: „Renovacijos procesai statybų aikštelėje turėtų ženkliai sutrumpėti, tačiau maksimalaus efekto pasiekimui prireiks laiko. Norint optimaliai įvaldyti su skydų gamyba ir montavimu susijusias technologijas, reikės papildomų kompetencijų, tačiau Lietuvos statybos sektorius imlus naujovėms, greitai besimokantis, todėl tai neturėtų užtrukti ilgai“, – dalinasi dr. J.Černeckienė.
Jos kolega, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas dr. Darius Pupeikis priduria, kad statybos sektoriui tai tuo pačiu bus stimulas įgyti naujų kompetencijų bei didinti specialistų kvalifikaciją – ypač tokiose srityse kaip statybų procesų skaitmeninimas, tvarumas, naujų produktų ar technologijų kūrimas ir taikymas. Ilgainiui tai prisidės tiek prie modernizacijos apimčių Lietuvoje augimo, tiek prie viso sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didėjimo.
„Pagrindinis daugiabučių renovacijos procesų paspartinimas, manyčiau, būtų esamų statinių skaitmenizavimas ir šių duomenų pagal technologines galimybes panaudojimas surenkamų elementų (skydų) projektavimui, gamybai ir sumontavimui“, – teigia D.Pupeikis.
Rekordinis modernizuotų senų daugiabučių skaičius Lietuvoje buvo fiksuotas 2016 m., kai per metus buvo atnaujinti net 764 namai. Vis dėlto, per pastarąjį penkmetį šis tempas vidutiniškai sumažėjo beveik du kartus – iki ~319 namų kasmet. Ekspertai pastebi, kad tinkamai išnaudojant skydinės renovacijos technologiją, ji turi daug potencialo didinti daugiabučių renovacijos projektų spartą ir plėsti jų mastą.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
