Skiriamos 9 energinės klasės – nuo žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Pastato energinė klasė nustatoma atsižvelgiant į jo grindų plotą ir namo tipą, izoliacines ypatybes, langų būklę ir kokybę, pagrindinius šildymo ir karšto vandens tiekimo ypatumus bei apšvietimą.
Lietuvoje statomiems pastatams jau 18 metų yra keliami vis aukštesni energinės klasės reikalavimai, tačiau rinkoje vis dar įsigyjama nemažai ir žemos energinės klasės būstų, dažniausiai statytų sovietmečiu.
„2024 m. pirmąjį ketvirtį, A+ ir A++ klasės būstai sudarė beveik pusę (48 proc.) visų su „Luminor“ banko būsto paskola įsigytų būstų. Kita vertus, D ir žemesnės klasės būstai sudarė 31 proc. visų mūsų klientų pirkinių“, – pastebi ekspertas.
Energinė klasė – ne vien šildymui sunaudojama energija
Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Juose didelė dalis šilumos energijos prarandama per sienas, langus, stogą, tad daug jos ir sunaudojama.
Nuo 2006 m. statomiems pastatams buvo pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės, o po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams kartelė pakelta iki B klasės. Šioms klasėms taikomi gana paprasti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.
2016-ais įvykęs perėjimas prie reikalavimo visiems statomiems pastatams atitikti ne mažesnę nei A klasę, anot eksperto, buvo labai ryškus šilumos energijos suvartojimo atžvilgiu – palyginus šildymo kainas, A klasės buto šildymo sąskaita gali būti bene dvigubai mažesnė. A ir A+ klasės pastatams keliami kur kas aukštesni kriterijai – geras sandarumas, kokybiški langai, patikima mechaninė vėdinimo sistema ir kiti sprendimai.
Nuo 2021-ųjų statomi pastatai privalo atitikti aukščiausią A++ klasę. Tokie pastatai beveik nenaudoja šiluminės energijos, konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas labai mažas, o jo atskiros konstrukcijos yra itin sandariai sujungtos.
Papildomi kaštai gali atsieiti tūkstančius
Šildymo kainos – bene labiausiai akivaizdus skirtingų energinių klasių būstų skirtumo rodiklis, teigia ekspertas.
„Pažvelgus į skirtingų energinių klasių šildymo sąnaudas, matyti didžiuliai skirtumai – A++ klasės būstui šildyti gali būti suvartojama ir virš 7 kartų mažiau energijos nei D klasės. Vertinant pagal vidutinę šilumos kainą, buvusią šių metų sausio mėn. (0,08 Eur/kWh), šis skirtumas gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų per metus“, – sako ekspertas.
Be to, kaip pabrėžia jis, A+ ir A++ klasės būstai dėl efektyviai energiją vartojančių prietaisų ir sistemų naudojimo pasižymi mažesnėmis ir kitų komunalinių paslaugų – elektros, vandens – išlaidomis.
„Taip pat reikėtų nepamiršti ir kitų papildomų kaštų, susijusių su žemesnės energinės klasės būstu ir jo išlaikymu – pavyzdžiui, renovacijos išlaidų. Pagal ES reikalavimus, žemesnės nei C energinės klasės senos statybos būstai ilgainiui turės būti renovuoti. Todėl gyvenimas tokiame name anksčiau ar vėliau reikš ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje. Jos priklauso nuo daug faktorių, tačiau gali atsieiti ir po keliolika tūkstančių eurų vienam butui“, – sako ekspertas.
Kitas aspektas, kuriuo aukštesnės energinės klasės būstas gali būti finansiškai išmintingesnis sprendimas – palankesnės būsto paskolos sąlygos.
„Daugelis finansuotojų siūlo lengvatines, „žaliąsias“ paskolas. Pavyzdžiui, mūsų banke, įsigyjantiems A+ arba A++ energinės klasės būstą, šiuo metu taikoma 0,99 proc. marža bei 3, 6 arba 12 mėn. EURIBOR kintama metinė palūkanų norma pirmiems paskolos metams. Tai pastebimai sumažina mėnesio įmoką, o skirtumas tarp įmokų už tokį ir už žemesnės klasės būstą išsilygina per kitas išlaidas“, – pabrėžia jis.
Pavyzdžiui, mėnesio įmoka už vidutinį D ir žemesnės klasės būstą siektų apie 530 Eur, už vidutinio dydžio A+ klasės būstą su būsto paskola aukštos energinės klasės turtui – 980 Eur, rodo banko duomenys.
Anot eksperto, lygindami skirtingų klasių būstus, taip pat lyginame ir ilgalaikę gyvenimo kokybę bei su natūraliu nusidėvėjimu atsirandančias išlaikymo išlaidas.
„Aukštesni energijos vartojimo efektyvumo standartai dažnai reiškia geresnę statybos kokybę ir ilgaamžiškesnes medžiagas, taip pat juose užtikrinama geresnė patalpų oro kokybė ir temperatūros reguliavimas, o tai gali pagerinti gyventojų sveikatą ir komfortą. Galiausiai, aukštesnės klasės būstai dėl mažesnio energijos suvartojimo tausoja ir aplinką bei energijos išteklius“, – sako banko ekspertas.
