Praėjusį ketvirtadienį jos pateiktas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsižvelgti į jaunų šeimų auginamų vaikų skaičių, nutarta grąžinti tobulinti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti R. Tamašunienė pasiūlė Seimui padidinti valstybės subsidiją būstui nuo 15 iki 20 proc. kredito sumos jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, vieną vaiką auginančioms šeimoms – nuo 20 iki 25 proc., jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus – nuo 25 iki 30 proc., auginančioms tris vaikus – nuo 30 iki 40 proc. Taip pat ji siūlė kredito pirmajam būstui įsigyti sumą, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, padidinti nuo 87 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Pasak R. Tamašunienės, jauniems žmonėms yra sudėtinga sumokėti kreditą už būstą.
„Manau, kad jauna šeima turi būti valstybei prioritetas. Apsisprendimas gyventi Lietuvoje, čia auginti vaikus yra taip pat tiesiogiai susijęs su kredito dydžiu. Bankų duomenimis, beveik 50 proc. besirenkančių būsto paskolas, uždirba apie 1–2 tūkst. eurų per mėnesį. Mano vertinimu, dabartiniai būsto kreditai – tokia šiuolaikinė vergovės forma, nes tu iki senatvės, 30 metų įsipareigoji tą sumą mokėti“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė R. Tamašunienė.
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė svarstė, ar įstatymo pataisomis nebus diskriminuojamas miesto jaunimas.
„Ši priemonė yra orientuota daugiausia į regionuose gyvenančias šeimas. Ar tokia diskriminuojanti nuostata, kad miestų šeimas mes kaip ir eliminuojame, daugiau orientuojamės į regionus, yra teisinga skatinant geresnę demografinę padėtį?“, – klausė parlamentarė.
R. Tamašunienės nuomone, jauniems žmonėms reikėtų sudaryti vienodas sąlygas, kalbant apie valstybės subsidiją ir nerūšiuoti žmonių į miesto ar kaimo žmones.
„Manau, kad svarbi yra regioninė politika. Reikėtų suteikti regionuose esančioms savivaldybėms finansinius instrumentus dar papildomai paremti jaunas šeimas, kurios kurtųsi regionuose. Jeigu jūs gaunate paramą ir norite įsigyti būstą, sakykime, kur nors Pasvalyje, tai tikrai valstybės subsidija bus reikšmingas indėlis. O įsigyjant būstą, pvz. Vilniuje ar Kaune automatiškai kainos yra daug didesnės, bet subsidijos dydis vis tiek lieka tas pats. Jauniems žmonėms yra galimybė apsispręsti. Aš labiau raginčiau nusipirkti gerą būstą toliau nuo miesto ir kurtis regionuose“, – sakė R. Tamašunienė.
Kviesdamas palaikyti projektą Seimo narys Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį į demografinių problemų sprendimą.
„Kuo greičiau bus pirmas būstas, tuo greičiau bus pirmas vaikas. Kviečiu palaikyti“, – ragino politikas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nebuvo prieš projektą, bet agitavo už Vyriausybės teikiamą variantą, kuris yra jau daugiau nukeliavęs Seime.
„Atrodo, gimsta tam tikras konsensusas. (...) Atsirastų tam tikra diferenciacija pagal šeimose augančių vaikų skaičių. Tikrai einame, matyt, labai panašia kryptimi. Bet turbūt nereiktų atskirais projektais papildomai dauginti teisėkūros, o laikytis nuoseklios linijos. Raginčiau šiuo etapu santūriai nepritarti šiam projektui, bet su optimizmu ir entuziazmu artimiausiu metu pritarti Vyriausybės projektui, kuriam yra likęs paskutinis etapas Seime“, – sakė M. Lingė.
Praėjusį ketvirtadienį R. Tamašunienės pateiktos įstatymo pataisos pateikimo stadijoje nesulaukė Seimo pritarimo. Už jas balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 43. Tačiau projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Kaip ELTA jau skelbė, balandžio 23 d. Seimas po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtam įstatymo projektui, kuriuo siekiama keisti finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelį.
Įstatymo projekte numatoma, kad finansinė paskata būtų teikiama regionuose ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms.
Subsidijos dydis turėtų būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų). Būsto įsigyjamo maksimali vertė turėtų siekti 120 tūkst. eurų.
Kaip informuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras, remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiausia paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose prie didžiųjų miestų (Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai). Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis didesnis (apie 15 tūkst. eurų) už šalies vidurkį 18–32 proc., nes nekilnojamasis turtas prie didmiesčių yra brangesnis.
Mažiausiai paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose šalies pasienyje (Ignalina, Zarasai, Pagėgiai, Druskininkai, Kalvarijos, Visagino), t. y. atokiau nuo didesnių miestų. Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis mažesnis (apie 6 tūkst. eurų) už šalies vidurkį net 50 proc.
