Svastikos ant tilto skaičiuoja penktus metus
Štai pėsčiųjų tiltai visais laikais buvo elegantiškas ir žavus miesto elementas. Paprastai itin lengvos formos siauri tiltai ne tik yra malonūs pasivaikščioti, suteikia miestui lengvumo, grakštumo. Tik, žinoma, ne tada, kai tokio tilto laikančiąsias kolonas puošia svastikos arba užrašai, keikiantys kažkurį mieste gyvenantį Gytį, kaip, pavyzdžiui, tie, kuriais išpieštas „Vaivorykštės“ pėsčiųjų tiltas.
Nors mąstantys žmonės suvokia, kad savo miesto ir jo statinių teršti nevalia, puikiai suvokia ir tai, kad tarp mūsų gyvena visokių žmonių, o jaunimas, deja, kai kada pasižymi tokio supratimo stygiumi. Todėl nenuostabu, kad vieši statiniai daug kur yra apterlioti ir aprašinėti.
Taigi ne išimtis ir „Vaivorykštės“ tiltas. Liūdina tik tai, kad terlionės ant jo laikančiųjų konstrukcijų skaičiuoja jau penktus metus, o jų perdažymas kainuoja „kosmines“ pinigų sumas.
„Tiltas yra savivaldybės nuosavybė. Paprastai jo priežiūra rūpinasi miesto seniūnija. Prieš penkerius metus „Vaivorykštės“ tiltas, (po jo padegimo), buvo remontuotas, tad buvo sutvarkytos ir lentelės, apdaila, perdažytas.
Tad užrašai ir piešiniai yra atsiradę nuo 2019 metų. Perdažyti sugadintus plotus seniūnijai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių“, – sako savivaldybė ir priduria, kad labai operatyviai reaguojama tada, kai atsiranda įžeidūs, nesantaiką kurstantys užrašai matomose ar sakralinėse vietose.
„Vaivorykštės“ tiltas yra ne tik taip gausiai aprašinėtas, kad jau kone nesimato švarios vietos, bet ant jo puikuojasi ir svastika. Tad savivaldybė patikino, kad „Vaivorykštės“ tilto užrašai bus dar kartą apžiūrėti, o netolimoje ateityje planuojama vertinti techninę būklę ir atsižvelgus į rezultatus bus numatomi reikalingi darbai.
Savivaldybė baudėju būti nenori
Suprantama, kad miesto centre esantys pastatai kažkam priklauso. Dalis jų yra savivaldybės, dalis – privačių asmenų pastatai. Į jų priežiūrą kištis savivaldybė turi gana ribotas priemones, tačiau kontrolei vietos vis dėlto yra. Tik kad savivaldybė sako visai nenorinti bausti, o verčiau renkasi gražiuoju paraginti susitvarkyti.
„Savivaldybė neturi noro būti baudėju, atsakingi specialistai nuolat ieško kontaktų ir sprendimų su ne visai tinkamai prižiūrimų pastatų savininkais – kad statiniai būtų tinkamai prižiūrėti.
Savivaldybės specialistai nuolat bendrauja su pastatų savininkais, yra perspėjimai, skiriamos baudos, tačiau visada siekiama galutinio rezultato – pokyčių, kad pastatai būtų pradėti tvarkyti.
Taip bendradarbiaujant jau yra sutvarkytų pastatų, o su kai kuriais pradėti sudaryti planai dėl būsimų remontų“, – sakė mero patarėja Vilija Mockuvienė.
Maža to, kartais pastatai, o ypatingai esantys centre, turi ne vieną, o kelis savininkus. O ten, kur keli savininkai, prasideda problemos – jei vieni nori ir gali tvarkytis, kiti gali nei norėti, nei galėti tai daryti.
„Savivaldybėje yra darbuotojų, kurie laikas nuo laiko išrašo įspėjimus tokių pastatų savininkams, bet iš kitos pusės mes turime programą, skatindami tų pastatų savininkus susitvarkyti.
Mes esame suinteresuoti, bet, patikėkite, ne taip lengvai viskas darosi. Norime patys, kad pastatas būtų sutvarkytas, bet jei jis turi 6–8 savininkus, ten tarp jų sutarimo nebūna net.
Pravažiuojate Č. Milošo gatve, namo ant kampo siena kaip atrodo, na netenkina mūsų tas vaizdas, blogai kai kurie pastatai atrodo, bet va…“ – sakė meras Valentinas Tamulis.
Jis pridūrė, kad pastatų savininkų bausti per mokesčius ir baudas aklai taip pat negalima, nes yra tam tikri saugikliai sudėti, kurie visgi gina turto savininką ir jo interesus.
Pinigų yra, bet jų neišnaudoja?
Paaiškėjo, kad savivaldybė, skatindama valdytojus bendromis jėgomis tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus, iš dalies finansuoja kultūros paveldo objektų, esančių Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, ir kultūros paveldo statinių, esančių Kėdainių senamiesčio dalyje, išsaugojimo darbus.
Nors pernai Senamiesčio rėmimo programai buvo skirta 20 tūkst. eurų, iš jų panaudota buvo vos 7,5 tūkst. eurų, o užpernai pinigų buvo dar daugiau – 40 tūkst. eurų, tačiau išnaudota tik kiek daugiau kaip pusė visos sumos. Tiesa, panaudoti pinigai labai gerai matomi – keletas miesto centre esančių pastatų išties buvo gražiai atnaujinti ir nei kraštiečiams, nei miesto svečiams, akies apsilupusiais dažais neberėžia.
Šiemet programa taip pat veikia, o prašymus jau galima teikti. Fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise valdantiems kultūros paveldo statinius arba statinius, esančius kultūros vertybės teritorijoje, skirtos lėšos už atliktus darbus pervedamos pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus statinio valdytojui, arba tiesiogiai rangovui.
