Muziejus, kuriame kalba sienos
Lazdijuose išskirtinis Laisvės kovų muziejus duris atvėrė daugiau nei prieš dvejus metus, simbolinę mūsų laisvei dieną – Sausio 13-ąją. Laisvės kovų muziejus, vertinant pastato, kuriame jis įkurtas, istoriją bei ekspozicijos išskirtinumą, analogo neturi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Jis įrengtas name, kuriame pasiturinti Petrauskų šeima planavo gyventi. Taip ir neapsigyveno... Jame XX amžiuje veikė represinės struktūros, buvo vykdomi žiaurūs tardymai, kankinami kovojusieji už Lietuvos laisvę. Po daugelio metų, rekonstravus pastatą, itin atidžiai saugant istorinę atmintį, įgarsinus ir vizualizavus laisvės kovotojų ir jų artimųjų liudijimus pastato rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose buvo įkurtos interaktyvios ekspozicijos.
„Dažnai muziejuose esame įpratę matyti stacionarias ekspozicijas, o šis muziejus yra tarsi gyvas, nes lankytojai apie laisvės kovas, jų žiaurumus ir vieną sudėtingiausių Lietuvos istorijos etapų sužino ne tiesiog stebėdami ar klausydami gidų pasakojimų. Lankytojai pasitelkia visas svarbiausias jusles – išgirsta kalbančias sienas, suskambusį telefoną, liečia likimus simbolizuojančius sudužusius veidrodžius ar užuodžia lietuviškų obuolių, kurie tremtiniams primindavo laisvą Lietuvą, kvapą. Tai vieta, kuri visada primins tai, kas iš tikrųjų yra svarbu“, – sako merė.
Praeitis susijungia su dabartimi
Muziejaus rūsyje lankytojai gali pamatyti iki mūsų dienų išlikusį kalėjimą ir kameras, virtusias interaktyvia ekspozicija, kuri kviečia ne tik susipažinti su istoriniais faktais, bet ir pajusti įkalintų laisvės kovotojų išgyvenimus. Siaubo ir šiurpulio jausmą atkuria šiuolaikinės technologijos ir kruopščiai išlaikytos autentiškos detalės: sienos, durys, laiptai, taip pat šalia jų esanti išbetonuota ir į apačią smailėjanti vieta, per kurią po tardymų kaliniai būdavo į kalėjimą tiesiog įmetami.
Pirmame muziejaus aukšte lankytojus pasitinka didžiulė kėdė, simbolizuojanti mūsų šalies laisvės mastą. Visi, norintys ant jos atsisėsti ir „pasimatuoti“ laisvę, turi užlipti šalia esančiais laipteliais. Pirmame muziejaus aukšte prasideda sendintų veidrodžių, kurių fone lankytojas mato ne tik pateiktą informaciją, bet ir save, ekspozicija. Ji tęsiama antrame aukšte. Ausma Miškinienė priduria: „Kiekviena šio muziejaus ekspozicija, kiekviena detalė ir kampelis primena, koks ilgas ir sudėtingas buvo mūsų kelias į laisvę ir kaip ją turime branginti.“
Nepalieka abejingų
Antro aukšto ekspozicijoje galima rasti pastate veikusių įstaigų praeities nuotrupas, sužinoti pastatą stačiusių Petrauskų gyvenimo istoriją. Šiame aukšte tęsiamas ir sendintų veidrodžių bylojamas pasakojimas. Žvelgiant į informaciją veidrodžiuose, galima atpažinti lietuvius, perskaityti jų laiškus. Taip pat čia inovatyviai pateikta ir kovotojų už laisvę bei okupantų istorija: žemėlapiai, Lazdijų krašto partizanų kovų ir gyvenimo istorijos, slogių tremčių prisiminimai.
Vaikštant po muziejų, girdimi atminties aidai (kvėpavimai, kalbos, pokario dainos, istorijos), o sendintuose veidrodžiuose matomi susipinantys praeities ir dabarties vaizdai. Visa tai gniaužia kvapą ir abejingų palikti negali.
Pilietiškumo ugdymas edukuojant
Šiuolaikiškumą ir istoriją jungiančiame muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai partizaninių kovų ir tremties istorijos temomis. Tai puiki erdvė istorijos pamokoms, seminarams, parodoms ir kitiems renginiams vesti. Edukacinių užsiėmimų metu dalyviai ne tik susipažįsta su muziejuje tremčiai skirta ekspozicija, okupacinės valdžios vykdytais žiaurumais, bet ir gyvai susitinka su buvusiais Lazdijų krašto tremtiniais, menančiais ir pasakojančiais apie savo gyvenimą tremtyje, buities ir darbo sąlygas, pastangas išsaugoti savo tautos papročius ir kalbą.
Muziejaus fondų saugykla
Rekonstravus šalia Laisvės kovų muziejaus buvusius senus garažus, muziejaus kompleksą papildė pirmos Alytaus regione atviros fondų saugyklos, sujungtos su šiuolaikiškomis edukacijų ir parodų erdvėmis. Čia lankytojai išskirtinių renginių metu galės pamatyti vertingus ir trapius eksponatus, o didelio formato svarbūs dokumentai bus skaitmeninami ir randami Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Kaip pažymi rajono merė, šios erdvės itin svarbios, nes padės išsaugoti tai, kas brangiausia, svarbiausia ir reikšmingiausia ne tik esamoms, bet ir ateities kartoms.
Unikali viešojo susisiekimo iniciatyva
Prieš daugiau nei metus Lazdijų rajono savivaldybei pavyko įgyvendinti iniciatyvą „Lazdijai veža“. Tai unikali viešojo transporto sistema, leidžianti vietos gyventojams norimu laiku užsisakyti automobilį ir nuvykti į reikiamą vietą. Įgyvendindama projektą „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, Lazdijų rajono savivaldybė įsigijo tris aštuonių vietų elektromobilius, įrengė dvi įkrovimo stoteles, sukūrė mobiliąją programėlę ir įsteigė skambučių centrą.
Iniciatyvos tikslas – pasiūlyti net atokiausiems gyventojams galimybes nemokamai pasiekti sveikatos priežiūros įstaigas, parduotuves ar bet kurią kitą vietą arba įstaigą rajone. Kiekvienas automobilis turi savo stoteles: vienas stoja Lazdijuose, kitas – Seirijuose, o trečias – Veisiejuose. Telefonu, mobiliąja programėle ar interneto svetainėje gyventojai gali išreikšti savo lūkesčius pažymėdami, iš kur į kur nori vykti. Paskirtieji automobiliai rieda po visą rajoną nuo 8 iki 17 valandos kiekvieną darbo dieną“,– apie iniciatyvą pasakoja merė.
Kelionė nuo durų iki durų
Nemokama pavėžėjimo paslauga nuo durų iki durų dažniausiai naudojasi senjorai, gyvenantys atokiuose kaimuose ar soduose, kuriems iki artimiausios stotelės yra keletas ar keliolika kilometrų. Projektas labai sėkmingas. Neabejojama, kad Lazdijų rajono savivaldybės pavyzdžiu paseks ne viena Lietuvos savivaldybė, kurioje taip pat ieškoma būdų, kaip išspręsti susisiekimo problemas. Šis projektas daugeliui žmonių suteikė galimybes būti ten, kur jie nori ar privalo būti, kad gautų reikiamas paslaugas, nusipirktų maisto, aplankytų artimuosius, nueitų į bažnyčią. „Galiu patikinti, projektas „Lazdijai veža“ bus tęsiamas tol, kol mūsų krašto žmonėms reikės šios paslaugos“, – įgyvendinamo projekto ateitį trumpai apibūdino merė Ausma Miškinienė.
Projekto sėkmė – žmonės
Paklausta apie tokios didelės sėkmės sulaukusį projektą, rajono merė neabejoja, kad projekto sėkmę lemia žmonės, kurie atvyksta pavėžėti rajono gyventojų. „Trys vairuotojai yra tikri dūšios žmonės. Jie ne tik paima žmones iš namų, bet ir padeda sukrauti ir iškrauti jų pirkinių krepšius, įlipti ir išlipti, o gerumas bei nuoširdumas visada duoda grąžą. Džiaugiuosi, kad žmonės, kurie dirba prie šio projekto, yra labai nuoširdūs ir pozityvūs. Juk paslaugą žmogus užsako dar kartą ir kitiems rekomenduoja tada, kai ja pasinaudojęs pats jaučiasi gerai. Džiaugiuosi, kad esame užkrečiantis pavyzdys kitiems.“
Projekto „Supermiestai“ dalyvis.