Vilniečių šeima kvėpuoti lengviau ėmė sostinę iškeitę į miestelį: išvardijo, kodėl negrįš

„Atrodo, kad tai smulkmenos, bet iš tiesų iš to ir susideda gyvenimo kokybė“, – pokalbį pradėjo vilnietė Ieva.

Ji su šeima daugelį metų gyveno sostinės pakraštyje. Veikli moteris su vyru vystė savo verslą ir vos spėdavo suktis tarp darbų, asmeninių rūpesčių bei džiaugsmų. Prieš keletą metų vilniečiams, nuvargintiems gyvenimo tempo, kilo idėja persikelti į mažesnį miestą.

Dairydamiesi galimų krypčių jie ieškojo optimalaus varianto – vietovės, kurioje galėtų rasti komfortišką, erdvų, bet įperkamą būstą. Ne mažiau šeimynai rūpėjo ir miesto infrastruktūra. Dvi paaugles 12-os ir 14-os metų dukras auginantys vilniečiai ieškojo miesto, kuriame jų atžalos gautų kokybišką išsilavinimą bei papildomų meninių veiklų.

Kaip tik tuo metu Ievos akiratin pateko Prienuose statybų finišą pasiekęs „Nemuno Parko“ projektas. Tiksliau, jo pirmojo etapo vaisius – Nemuno upės pakrantėje išaugęs modernus daugiabutis. Jame be įprastų privalumų – tokių kaip erdvios vaikų žaidimo aikštelės, didelis parkingas, buvo netgi įrengta uždara sporto salė. Tačiau ne mažiau vilniečių akį patraukė vaizdai, atsiveriantys pro balkoną – visai šalia krantą skalauja vaizdingas Nemuno upės vingis.

„Kodėl apsistojome ties Prienais? Bet kuriame mieste buvo svarbiausia – komfortiškos gyvenimo sąlygos šeimai. Prienuose neturėjome nei giminių, nei draugų, bet akis užkliuvo už kokybiško būsto. Tokio modernaus nuošaliuose Prienuose rasti nesitikėjome. O ir kaina, lyginant su sostine, pasirodė priimtina“, – pasakojo Ieva.

Po buto įsigijimo nepraėjo nė keli mėnesiai, o Ievos šeima Prienuose jau jautėsi taip, lyg čia gyventų ne vienerius metus. Pavargę nuo didmiesčio tempo vilniečiai ėmė lengviau kvėpuoti.

„Vilniuje buvome įpratę didelę dienos dalį praleisti automobilyje. Dėl nuolatinių spūsčių ir didelių atstumų gerokai užtrukdavome, kol pasiekdavome darbus, išvežiodavome dukras į mokyklas, paskui į būrelius. Ryte į vieną pusę, vakare į kitą. Toks lakstymas gerokai įgriso. O čia viskas pasiekiama pėstute. Dukros pačios ramiai nueina iki mokyklos, po pamokų spėja apsilankyti ir muzikos mokykloje. Mums iškart atsirado daugiau laiko sau ir šeimai“, – pasakojo ji.

Mamos žodžiais, jos dukros pastebėjo, jog besimokant mažame miestelyje, mokytojai joms suteikia kur kas daugiau dėmesio nei didelėse Vilniaus mokyklose, kurių klasės neretai perpildytos moksleivių. Beje, Ieva įsitikino, jog Prienų mokyklos yra anaiptol ne provincialios. Jos puoselėja tarptautinius ryšius, jose aktyviai vyksta „Erasmus'' studentų ir moksleivių mainų programos. Ievos namuose jau spėjo pagyventi svečiai iš Portugalijos, kurie liko sužavėti jos naujojo buto.

Kalbėdama apie laisvalaikį Prienuose, pašnekovė išskyrė naująjį Prienų baseiną, kurį lanko ne tik vietiniai.

„Mūsų draugai iš Kauno specialiai atvažiuoja į Prienų baseiną. Čia paslaugų kaina gal du-tris kartus mažesnė nei Kaune ar Vilniuje, o kokybė niekuo nenusileidžia. Kitos paslaugos mieste taip pat gerokai pigesnės“, – pasakojo ji.

Ievos šeima jau nusižiūrėjo keletą gerų kavinių ir restoranų, kur vedasi papietauti draugus bei svečius. Naujakuriai nevengia ir pakeliauti.

„Prienai yra labai patogūs logistikos prasme, nes gyvename savotiškame Lietuvos centre. Iš čia galima labai greitai pasiekti Birštoną, Alytų, Marijampolę, Kauną. Todėl kai turime laisvo laiko, palekiame iki kaimyninių miestų, kur tikrai yra ką pamatyti ir aplankyti. Neretai verslo reikalais grįžtame ir į Vilnių, bet daugiausia viską susitvarkome nuotoliu“, – kalbėjo moteris.

Anot jos, Prienų savivaldybė su vystytojais pastaraisiais metais įgyvendina daug projektų esamiems ir būsimiesiems gyventojams, investuoja į dviračių ir pėsčiųjų takus, gražiai sutvarkė parkus, Nemuno pakrantę.

Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms čia tikrai yra ką veikti. Ypač Ievą, mėgstančią kasdien pasivaikščioti su savo šunimi, džiugina tai, jog šalia jos daugiabučio yra ne tik upė, bet ir daug žalumos.

Paklausta, ko dar reikėtų Prienuose, pašnekovė paminėjo pasigendanti viešųjų erdvių, kur šiltu metų laiku galima surengti pikniką ar pobūvį. Trūksta ir didesnio viešbučio, kur, plečiantis miestui bei daugėjant renginių, galėtų apsistoti svečiai.

„Matome kaip miestas auga, plečiasi, todėl Prienuose ketiname likti ilgam“, – kalbėjo ji.

Drauge su miestu auga bei plečiasi ir „Nemuno Parko“ projektas. Jau įgyvendintas antrasis jo etapas – netoli modernaus daugiabučio savo pirkėjus randa ir dailių bei itin kokybiškų kotedžų kvartalas. Vystytojai jau pristatė ir numatomo trečiojo etapo viziją. Šio etapo pirmieji paruošiamieji darbai jau vykdomi.

Tiesa, bendrovės „NPN.63‘‘ vadovė Laura Mitkevičienė įvardijo ir iššūkius šio etapo įgyvendinimui. Jos teigimu, projektuojant trečiąjį etapą, visų pirma, siekiama išaiškinti gyventojų lūkesčius, norus bei pastebėjimus, ko dar trūksta Prienuose. Taip pat statytojai norėtų praplėsti miesto požiūrį naujo koncepto erdvėmis.

Pašnekovės nuomone, suvienijus gyventojų, savivaldybės bei verslo idėjas, būtų galima sukurti naują, prižiūrėtą miesto zoną. Ją papuoštų naujos erdvės, nešančios naudą visoms pusėms. Vystytojai puoselėja ambicijas svariai prisidėti darant Prienus miestu, patraukliu šiuolaikiniam, veikliam, bet kartu ir ramybę bei kokybišką laisvalaikį vertinančiam žmogui. Statytojai siekia išvystyti didelę, švarią teritoriją, atsiveriančią ir besiribojančią su „Beržyno‘‘ parku. Tiesa, jiems nerimą kelia aplink teritoriją esantys seni, apleisti pastatai, kadangi kol kas nėra aiškios žinutės dėl jų likimo.

Ne paslaptis, jog daugelyje mažesnių miestų pastaraisiais metais mažėja gyventojų. Prienuose pastebima priešinga tendencija. Gražėjant miestui, čia įsikuria vis daugiau ne tik iš užsienio grįžtančių vietinių, bet ir didmiesčių gyventojų. NT vystytojai siekia į Prienus pritraukti šiuolaikiškus žmones, pavargusius nuo didmiesčio ritmo, norinčius nuolat būti gamtos apsuptyje, tačiau mėgstančius gyventi patogiai ir aktyviai bei randančius visus privalumus šiame mieste. Vertinami įvairūs scenarijai – bendradarbystės erdvės, pramogų tipo erdvės (boulingas, kito teatras), greito maisto užkandinės, meno, kultūros erdvės. Tad norima įsiklausyti į miesto poreikius ir padaryti visapusiškai išpildytą zoną tiek gyventojų, tiek praeivių akims bei poreikiams. Būtent šiam tikslui ir reikalingas naujų idėjų generavimas kartu su savivaldos atstovais bei gyventojais.

Planuojama kelio Kaunas – Prienai rekonstrukcija, paversianti šią arteriją keturių eismo juostų greitkeliu miestui tik pridės pliusų, nes žymiai pagreitins vieno didžiausių Lietuvos miestų pasiekiamumą.