„Bonava Lietuva“ architektės Alinos Urbutytės teigimu, greito vartojimo etapas yra pasibaigęs, pardavimai iš brėžinių jau praeityje, dabar namus sau besirenkantys žmonės perkamą būstą nori pamatyti savo akimis ir įvertinti ne tik jo vidų, bet ir aplinką.
Architektė sako, jog šiandien gero būsto standartas apima ne tik vidinius įrenginius ir inžineriją, pavyzdžiui, rekuperacijos sistemą, grindinį šildymą, liftą, patogų parkingo ir sandėliuko priėjimą su vaikišku vežimėliu ar dviračiu, bet ir daugiabučio aplinką.
„Žmonėms svarbu ar yra žaliosios zonos ir ar bus kur pasivaikščioti, ar vaikai turės kur saugiai žaisti. Vis didesnę vertę įgauna ir kaimynystė, bendruomenė“, – besikeičiančius naujakurių poreikius vardija architektė.
Ji pažymi, kad pagal įstatymus, kiekvienai teritorijai yra taikomi reglamentai, kurie numato kiek ir ko turi būti įrengta, tačiau, mieste galima rasti daug pavyzdžių iš seniau, kur dėmesio skirta tik tiek, kiek buvo reikalaujama pagal įstatymus.
„Deja, tie kiemai atrodo liūdnai“, – sako architektė.
Kalbant plačiau, specialistė paaiškina, kad kiekviename daugiabučių komplekse turi būti suprojektuoti visi pastato priklausiniai: sporto zona, ramaus poilsio erdvė, vaikų žaidimo aikštelės, logiškas judėjimas sklype pėstiesiems ir žmonėms su negalia, taip pat avarinis įvažiavimas specialiam transportui, pavyzdžiui greitajai, gaisrinei ar avarinei tarnybai.
„Projektuojant teritoriją, viskas remiasi į projektuotojų fantaziją ir sumanumą, kaip gražiai ir funkciškai patogiai šiuos komponentus išdėstyti, tačiau šiandien norint išsiskirti reikia išties pasistengti, todėl kiekviename projekte mes stengiamės padaryti daugiau nei reikalaujama. Pavyzdžiui, siekiant daugiau erdvės kieme, šiai dienai praktiškai nebeprojektuojame antžeminių parkingo vietų. 90 proc. jų yra požeminės“, – dėsto ji.
Architektės teigimu, bendrai per pastarąjį dešimtmetį sumažėjus naujai statomo būsto kvadratūrai, kuri šiandien yra apie 50 kv. metrų, tapo labai svarbu efektyviai išnaudoti kiekvieną turimą metrą, įskaitant ir daugiabučio teritorijos: jei daugiabutis yra šalia miško ar didelės pievos, tai traukia naujakurius, nes galimybę pabėgti į gamtą šalia namų jie gauna kaip „bonusą“.
„Pakito būsto vertinimo kriterijai – prieš pandemiją vienas svarbiausių dalykų įsigyjant būstą buvo kaina, per pandemiją – didesnis būsto plotas, nes daug laiko buvo planuojama namuose, šiandien, rekordiškai išaugus būsto kainoms, pirkėjai labai daug dėmesio kreipia į kainos ir kokybės santykį bei papildomas naudas, kurias sugeba pasiūlyti vystytojai“, – aiškina architektė.
Kartais architektai turi pakovoti, kad būtų ir geras vaizdas, ir patogus naujakurių gyvenimas, nes vystytojams tai kainuoja.
„Pavyzdžiui, turime projektų, kur tvarkėme vandens telkinius, iš naujo kūrėme landšaftą, taip pat buvo tokių, kur išsaugojome šimtamečius medžius, jiems įrengėme apsauginius įtvirtinimus ir dėl to naujakuriai dabar gali džiaugtis gražia ir natūralia aplinka.“
Ji priduria, kad šiandien konkurencija yra didžiulė, todėl laimi tie vystytojai, kurie supranta pridėtinę vertę ir investuoja į žmogui patrauklius namus, užtikrinant plačias ir patogias laisvalaikio erdves, gražiai įrengtas žaliąsias zonas ir patogiais, burtis skatinančias, tačiau ramybės norintiems netrukdančias kaimynystės erdves.
