Analitikai tai aiškina lėtai besitraukiančia infliacija, aukštomis palūkanų normomis, galiausiai karo baime, tačiau NT ekspertas Remigijus Pleteras atkreipia dėmesį, jog ne viskas turi būti tapoma viena spalva, esą rinka yra dinamiška ir skirtingi būsto segmentai skirtingai reaguoja į aplinkybes.
Neįpirkę naujo, ieško seno
Bendrai rinka yra nenuginčijamai lėčiausia nuo 2019 m., tačiau ją reikia vertinti žvelgiant į skirtingus segmentus. „Kalbant apie butų pardavimus Vilniuje, pirmiausia, yra didelis skirtumas, kas vyksta pirminėje ir antrinėje rinkoje. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad pirminė rinka, tai yra nauji būstai, perkami mažiau, o antrinė rinka, kai būstas perleidžiamas iš rankų į rankas, yra gyva, pulsuojanti ir, šių dienų sąlygomis, ganėtinai aktyvi“, – sako ekspertas.
Bendrovės „Bonava Lietuva“ renkami duomenys rodo, iš 3,2 tūkst. Vilniuje parduotų butų pirmąjį 2024 m. ketvirtį 723 butai parduoti pirminėje rinkoje, tai yra naujai pastatytuose ar tebestatomuose daugiabučių projektuose. Visa kita – perleidžiamas būstas, toks, kuriame kažkas jau gyveno.
Šalies mastu, šių metų sausio–vasario mėnesiais senesnės statybos objektų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius šalyje sumažėjo tik 2,5 proc., kai naujos statybos būsto sandorių įregistruota net 36 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.
„Skirtumai yra akivaizdūs“, – sako ekspertas ir paaiškina kodėl: „išliekant aukštoms kainoms, šiuo metu žmonės perka prieinamą būstą. Kitaip tariant, neįpirkę naujo, žmonės ieško seno“.
Jis sutinka, kad antrinė rinka yra kur kas didesnė, todėl natūraliai ir sandorių skaičius didesnis, tačiau, eksperto teigimu, šioje situacijoje svarbu įžvelgti ir tai, jog šiuo metu, be prieinamos kainos, labiausiai ieškomas toks būstas, kuriame galima gyventi iškart.
„Kol palūkanų normos išlieka aukštos, žmonės ieško tokio būsto, kuriame galėtų gyventi iškart, be papildomų kaštų įsirengimui. Kitaip sakant, šiandien perka tie, kuriems būsto reikia ištikrųjų. Pavyzdžiui, jaunos šeimos, kurios perka būstą sau, o ne investuotojai, kurie tikisi uždirbti iš nuomos. Tokie pirkėjai skaičiuoja, jog, pirma, šiandien įsigijus įrengtą būstą už gerą kainą jame bus galima gyventi iškart, antra, galimai bus išvengta kainų šuolio rinkai atsigaunant po prognozuojamų palūkanų normų sumažinimo“, – aiškina specialistas.
Pirkimai priklauso nuo klasės ir kainos
NT ekspertas taip pat pažymi, jog ženkliai skiriasi pardavimai pagal būsto klasifikaciją. Čia vis labiau įsigali ekonominė klasė, kurios daugiausia statoma ir parduodama miegamuosiuose rajonuose, o kvadratinio metro kaina yra žemiausia iš visų klasių: prestižinės, vidutinės ir ekonominės.
„2024 metų pirmąjį ketvirtį net 81 proc. visų pirminės rinkos būtų buvo parduoti sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ir vos 19 proc. centrinėje miesto dalyje bei prestižiniuose rajonuose. Tai yra dar daugiau nei praėjusiais metais. Palyginimui, 2023 metais 30 proc. butų pirminėje rinkoje buvo realizuota sostinės centrinėje dalyje ir prestižiniuose rajonuose, o likę 70 proc., – parduoti gyvenamuosiuose rajonuose, pavyzdžiui, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Bajoruose ir pan.“, – dėsto ekspertas.
Jo teigimu, kasmet augantis statomas ir parduodamas ekonominės klasės būstų skaičius aiškiai parodo, kad aukštų kainų aplinkoje pigesnis būstas yra tai, kas pirkėjus vilioja labiausiai.
Nurodoma, jog šiandien naują ir pilnai įrengtą penkiasdešimt kelių kvadratinių metrų būstą galima nusipirkti ir už maždaug 150 tūkst. eurų, ir už pusę milijono, priklausomai nuo to, ar tas būstas yra Fabijoniškėse, ar Žvėryne.
„Taip yra todėl, kad šiandien rinkoje už prestižinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila prašoma daugiau nei 5 tūkst. eurų. Už vidutinės klasės nuo 3,5 iki 4,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu naujos statybos ekonominio būsto kvadratinio metro kainą Vilniuje galima rasti iki 3 tūkst. eurų“, – aiškina NT ekspertas.
Jis taip pat priduria, jog tai, kas kartais laikoma prestižine klase, nebūtinai yra kokybiška ir atvirkščiai – šių dienų ekonominė klasė gali nustebinti.
Visiems naujos statybos statiniams yra taikomi vienodi reikalavimai, todėl inžinerijos prasme, ekonominė ir prestižinė būsto klasės nesiskiria. Klasė labiau nurodo, kaip prabangiai būstas įrengtas, kokia jo aplinka ir vieta, kur jis pastatytas.
Kainos nekris, priešingai – gali kilti
Kalbant apie kainas, NT ekspertas sako kol kas nematantis priežasčių joms mažėti, tačiau, vėlgi, ragina žvelgti giliau.
„Šiandien Vilniuje galima rasti ir tokių butų, kurių kvadratinio metro kaina viršija 5 tūkst. eurų, ir naujos statybos pilnai įrengtų butų su baldais iki 3 tūkst. eurų už kv. metrą. Diapazonas yra labai platus, todėl viskas priklauso nuo pirkėjo ir jo poreikių. Tie, kuriems būsto reikia šiandien, renkasi labiau prieinamus variantus ir priima sprendimą būstą įsigyti dabar. Kas gali laukti, laukia, tačiau tikėtina, kad antroje metų pusėje visa rinka suaktyvės dėl sumažėjusių palūkanų normų, o tai gali iššaukti nors ir nedidelį, tačiau kainų augimą“ – aiškina jis.
