Šiemetinė iš mokesčių mokėtojų sudėto Kauno savivaldybės biudžeto skiriama paramos NT tvarkytojams (savininkams, nekilnojamojo turto valdytojams) bendra suma – beveik du milijonai (tiksliau – 1 mln., 947 tūkst. 398 Eur). Nors akcentuojama, kad tai – tikslinės lėšos kultūros paveldo atnaujinimui, bet objektų sąraše galima aptikti ir ne paveldinėse miesto vietovėse esančių pastatų adresų.
Matant, jog pinigai skirstomi ir lėšų nekilnojamojo turto atnaujinimui neturintiems, ir turintiems, gali kilti mintis, jog programos sumanymo iniciatoriai ir buvo tie, kurie pamatė perspektyvą, kaip iš miesto bendros piniginės „prisidurti“, ir Kauną pagražinant, bet kartu atkuriant savojo NT komercinę vertę.
Jeigu, pavyzdžiui, gyventojui, norinčiam gauti socialinę paramą, būtina sąlyga – neturtas, neįgalumas, mažos pajamos, tai šiuo atveju pažymų, jog kultūros paveldui priskiriamo NT remontui skiriamos paramos gavėjas ar jo šeima – „nieko neturi“ ir sunkiai gyvenime verčiasi, savivaldybė, kuri disponuoja viešaisiais finansais, neprašo.
Todėl bet kas, net visai nestokodamas pinigų gyvenamajam ar kitos paskirties namui Kauno centre, Žaliakalnyje ar Senamiestyje įsigyti, gali gauti savivaldybės paramą namo fasadui sutvarkyti, jo apšvietimui įrengti bei kitiems darbams.
Tarkim, asmuo Kauno centre, K. Donelaičio gatvėje, buvusį „smetoninį“ namą su mokesčių mokėtojų finansine parama vienais metais sutvarkęs, paskui pradėjęs jį nuomoti biurams, kitąmet jau laimi savivaldybės paramos lėšų kitam savo firmos ar organizacijos, kuriai vadovauja, įsigytam ir nuomos verslui naudojamam NT pagerinti.
Ne savivaldybė nustato tvarkytinų, miesto vaizdą gadinančių objektų eiliškumą
Jei taip galėtų būti, tai stokojantiems iniciatyvos (ar savų pinigų) nekilnojamojo turto savininkams būtų pasakyta: tvarkykitės, – padėsime. Juk daug yra senų, avarinės būklės, seniai remonto laukiančių namų, kurių gyventojai per keletą dešimtmečių taip ir neprasigyveno, nes gyvena, šeimas išlaiko „nuo algos iki algos“. Arba – nuo pašalpos iki pašalpos.
Savaime aišku, kad kol kas savivaldybės pastangos pagražinti Kauno vaizdą, kad atjaunėtų kuo daugiau namų fasadų, negali aprėpti viso miesto. Beje, prieš porą dešimtmečių jau mėginta pagelbėti NT Laisvės alėjoje savininkams, – skirta biudžeto lėšų pastatų fasadams padažyti. Dažyta urmu, – paspalvintas kiekvienas į alėją išeinantis namo fasadas, nepaisant to, kam priklauso vienas ar kitas namas, gal per dešimtmečius ir savo balkonus jau praradęs. Tik kad „valdiški“ dažai per keletą metų nubluko, o uždažytas tinkas ir toliau nuo pastatų sienų trupėjo.
Bet dabar daugelio namų miesto centre (bei kitose vietose) savininkai, ypač pastaraisiais, „Vieningo Kauno“ valdymo, metais jau pasikeitę. Na, taip, iniciatyva šiandien – NT savininkų rankose. Tačiau daugybė iš kultūros vertybe oficialiuose dokumentuose vadinamų namų nebūtinai yra privatūs. Ir neteko niekur aptikti viešai paskelbtos informacijos, ar daug paraiškų dėl finansų skyrimo bei paveldotvarkos programą savivaldybė turi, deja, atmesti, kadangi jos (programos) biudžetas – ne guminis.
Gerai bent tiek, kad būstus administruojančios bendrovės su kiekvienais metais vis aktyviau dalyvauja – renovuotinų objektų sąraše minimas ne vienas daugiabutis gyvenamasis namas. Parama, žinoma, kiekvienam NT savininkui praverčia ir nuo tarpukario ar dar seniau kur nors Žaliakalnyje ar Aleksote pastatytą, vienbutį remontuojant.
Didžiausios lėšų sumos šiemet skiriamos jau pradėtiems tvarkyti statiniams
Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso Kūno kultūros rūmų fasadų tvarkymo darbams anksčiau minėtoje programoje numatyta skirti 249 971 eurą, Ugniagesių rūmų fasadams tvarkyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM iš Kauno miesto savivaldybės gaus 226 tūkst. eurų finansavimą, UAB „Mano būstas Kaunas“ sovietmečiu (1954 m.) pastatytos kultūros vertybės – 5 aukštų daugiabučio (Karaliaus Mindaugo pr. 33, netoli „Vičiūnų grupės“ modernaus biurų pastato) fasado atnaujinimui – 113 768 eurus.
Visi šie trys pastatai buvo įtraukti į 2023 metais savivaldybės paveldotvarkos programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą, ir šiemet planuojama baigti juos renovuoti.
Beje, miesto centro, o tiksliau, – prestižinio prospekto prieš Nemuno salą – vaizdą gadina ir daugiau senų pastatų. Vienas jų – Karaliaus Mindaugo per. 31 daugiabutis. Tačiau jo gyventojų kol kas nepavyko prikalbinti pasiryžti ilgalaikėms investicijoms į savo turtą, net ir savivaldybės paramą gaunant.
Kadangi daugumoje to namo butų gyvena seni kauniečiai, kurių pajamos – užtarnautos pensijos. Tiesa, po truputį namo „kontingentas“ keičiasi, butus čia įsigyja ir finansiškai pajėgūs verslininkai. Todėl tikėtina, kad ir šio namo atgimimas – ne už kalnų.
Kas nemažai turi, tam norisi dar daugiau
Netyčia teko vienoje kavinukėje nugirsti dviejų, nemažai nekilnojamojo turto (sklypų, butų bei namų) valdančių, šiek tiek iš žurnalistinės praktikos pažįstamų verslininkų pokalbį. Vienas jų pasakojo draugui, kaip įsigijo Laisvės alėjoje erdvų butą, priklaususį bent keliems savininkams, priverstiems visą gyvenimą dalintis virtuve bei kitomis bendromis patalpomis. Vyras gyrėsi nesunkiai įveikęs garbaus amžiaus užsispyrusią buvusią pedagogę, nes ji nenorėjo išsikraustyti iš kambario, kuriame gyveno nuo pat savo jaunystės iki žilos senatvės.
Žodžiu, jos kaimynai savo kambarius jau buvo pardavę tam verslininkui, o šią moterį pasekti jų pavyzdžiu įtikino… pradėtas buto remontas. Pirkėjas laiko negaišo, – pasamdė statybininkus, kurie atgabeno keletą maišų žvyro ir išpylė buto koridoriuje. Dar prikrovė „pakeliui“ visokių rakandų, kad senoji gyventoja negalėtų naudotis nei virtuve, nei kitomis bendromis patalpomis. Ir moteriškė palūžo, – ašarodama priėmė pasiūlymą parduoti už pirkėjo padiktuotą kainą savo NT bei kraustytis į prieglaudą.
Verslininkas gyrėsi, ne vieną butą panašiai nupirkęs, sutvarkęs ir pelningai pardavęs arba išnuomavęs. Apie savivaldybės paramą jis neužsiminė.
Kažin, ar draugų kompanijoje giriasi finansinį mokesčių mokėtojų parėmimą jau gavę ar dar gausiantys anaiptol ne iš pensijų ar pašalpų gyvenantys, visuomenei gerai žinomi verslo, politikos atstovai? Pavyzdžiui, Kauno meras ar jo atžalos. Kuklinasi? Nors būtent šios garsios šeimos verslo objekto – „Lietuvos“ viešbučio (S. Daukanto g. 21) – fasade prieš keletą metų, per paveldotvarkos programą galėjo „nugulti“ ir savivaldybės biudžeto lėšos – 37 750 eurų.
Tiesa, asmeniškai nei Kauno meras, nei miesto politikai – jo sūnūs – istorinio paveldo pastato fasadų tvarkybos darbams savivaldybės paramos oficialiai neprašė. Paraiškos pateikėja – 2017-aisiais įkurta UAB „Laisvės investicijos“ – Karaliaus Mindaugo prospekte registruota, vieną darbuotoją turinti įmonė.
Anaiptol, ji – ne koks pašalpinis bėdžius. Tai yra įmonė, kuri 2022-aisiais, anot „rekvizitai.vz.lt“, gavo 557 398 eurus pajamų ir net 1 mln. 274 tūkst. 168 eurus pelno. Nepavydim, bet kodėl begrąžinant Kauną (ir savąjį verslo statinį) nesidrovima tiesti ranką link mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto?
Ir nors informacijos apie įmonės vadovą šiame šaltinyje nėra, tačiau užrašius paieškoje bendrovės pavadinimą, atsiveria Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainė. O joje užfiksuota kandidato į Kauno miesto savivaldybės tarybą Šarūno Matijošaičio anketa, užpildyta 2022 m. gruodžio 21 d. Joje paviešinta, kad minėtas asmuo greta daugybės kitų įmonių, kurioms vadovauja, yra ir UAB „Laisvės investicijos“ direktorius…
Teisybės dėlei reikia pripažinti, jog tarpukariu garsaus „Lietuvos“ viešbučio (viešbutis „Metropolis“) fasado atnaujinimui skirta viešųjų, mokesčių mokėtojų sudėto Kauno miesto savivaldybės biudžeto, lėšų suma tais metais nebuvo rekordinė.
Bent keliems paveldotvarkos parėmimo programos objektams Kęstučio gatvėje atnaujinti pinigų iš Kauno buvo numatyta skirti sostinėje, A. Goštauto gatvėje, registruotai bendrovei UAB „Partnerystės projektai“. Administracinės paskirties pastatų Kęstučio g. 36 ir 36B Kaune paprastajam fasadų remontui įmonei skirta 22 tūkst. eurų.
Tačiau kitai analogišku pavadinimu („Partnerystės projektai du“) UAB, kurios pagrindine veiklos sritimi nurodyta apskaita) ir tuo pačiu adresu Vilniuje veikianti įmonė Kauno savivaldybė skyrė finansinės paramos 94 760 eurų (Kauno tvirtovės vadavietės pastatų komplekso 28-osios divizijos štabo fasadų tvarkybos darbams).
Interneto svetainėje vrk.lt nesunku aptikti 2022-ųjų pabaigos įrašą, jog „Kas vyksta Kaune“ portalo dėmesio nestokojantis politikas Šarūnas Matijošaitis 2016 03 31 – 2022 05 31 laikotarpiu buvo įmonės verslo ryšiais su „Vičiūnų grupe“ susijusios bendrovės „Amber Food“ valdybos narys, o pastarosios dukterine įmone kitų interneto šaltinių buvo įvardinti „Partnerystės projektai“.
Tarp kitko, „Partnerystės projektai du“ bendrovė veikia kiek daugiau nei 10 metų. 2022-aisiais jos pajamos siekė 349 789 eurus, pelnas – 57 383 Eur. Kredito rizika nurodyta (rekvizitai.vz.lt) vidutinė, tad galimas paskolos dydis – iki 50 tūkst. Eur.
Pelningiausi šiai bendrovei buvo 2020-ieji, kuriems pasibaigus, grynojo pelno priskaičiuota 2,23 mln. eurų. Tačiau mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma irgi buvo panaši – 2,12 mln. Eur. (visi šie duomenys yra viešai paskelbti). Pasak „Sodros“, 2024 04 24 dienos pradžioje bendrovė neturi apdraustų darbuotojų, 2023-ųjų birželį jų irgi buvo 0.
Savi – saviems?
Žinoma, puiki yra miesto valdžios intencija kuo greičiau Kaune atnaujinti apleistus, tinkamai neprižiūrimus pastatus, bet kai duobėms gatvėse užlyginti prašoma gyventojų „finansinės partnerystės“, turėtų būti gėda dalinti (is) jų sudėtą biudžetą asmeniniam, savam ar kokiai draugų firmai priklausančiam NT pagerinti. Juolab, kai daugeliu atvejų tam visiškai pakaktų turimų savų pinigų. Bet… kai nesunku prieiti prie „valdiškų“, tai negi nuo jų nusisuksi?
Vienas verslininkas, beje, prieš gerą dešimtmetį parodė (su sąlyga, kad nerašysiu apie tai) šio straipsnio autorei sąsiuvinį, kuriame užsirašė (pradėdamas namo Senamiestyje statybą), kiek, kam ir kokią konkrečiai dieną davė švelniai sakant, „paskatinimą“ veikti taip, kaip priklauso pagal įstatymus. Sąraše – 17 pavardžių valstybės tarnautojų, kurie veikė (bent jo atžvilgiu) pagal anekdotinį, Kauno savivaldybėje gajų principą: „aš pas jus – su dideliu prašymu…“, „gerai, dėk prašymą į stalčių ir sakyk, ko nori“.
Verslininkas dar minėjo, kad tik vienas vienintelis garbaus amžiaus profesorius, iš šalies pakviestas projektą vertinti ekspertas (nes kitaip investicijos į Senamiestį nebuvo galimos), kyšio atsisakė. Gal, sakau, neteikė reikšmės populiariam posakiui „duoda – imk, muša – bėk“, o gal paprasčiausiai buvo doras ir sąžiningas žmogus?
Na, dabar tikriausiai bent valdžiai nesvetimi investuotojai apsieina be kyšių davimo, kai nori „savivaldybės palaiminimo“ saviems projektams. Bet gal ir jiems tenka prisiimti kokių „neapskaitomų išlaidų“ naštą, tik atvirai apie tai niekas nekalba?
Gal dabar gavus paramą ar savivaldybės užsakymą, jau netenka nuo „valdiškų“ lėšų atskaičiuoti tam tikrą dalį „sėkmės mokesčio“, tam, kas padėjo iki tos sėkmės (viešųjų finansų) prieiti? Ar ši praktika jau pasibaigė sulig buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, kaip mero politinio pasitikėjimo pareigūno, karjeros miesto valdyme finišu? Nors – kažin.
Nemanau, kad solidi daugybę verslo atstovų jungianti organizacija – prezidento Zigmanto Dargevičiaus vadovaujami Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, per paveldotvarkos programą iš savivaldybės gavę 37,5 tūkst. eurų Kauno tvirtovės vadavietės pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmų Gedimino g. 43 fasadų atnaujinimui, kažkam turėjo sumokėti kokius „komisinius“.
Nesinori tikėti, jog to prireikė UAB „Best Baltic Hotels“ (vadovas Zigmantas Dargevičius), J. Gruodžio gatvėje registruotai įmonei, kurioje dirba 78 apdraustieji asmenys ir kuri 2022-aisiais gavo 311 406 eurus pelno.
Ši bendrovė, įsigijusi pastatą Vydūno al. 63, jo fasadams sutvarkyti 2024-aisiais tikisi gauti iš savivaldybės 26 829 eurus. Na, o jau renovuojamiems „Pieno centro“ rūmams S. Daukanto g. 18 savivaldybė šiemet numato skirti 58 800 eurų minimos programos lėšų.
Beje, rūmų tvarkytoja nurodoma vos vieną apdraustą darbuotoją (direktorę Jovitą Mažeikienę) turinti UAB „Tranvia“, kuri 2022-uosius baigė patirdama 64 986 Eur. nuostolio (rekvizitai.vz.lt). Tarpukariu „Pieno centru“ buvusio pastato remontui Kauno savivaldybės skiriamos paveldotvarkos programos lėšos buvo numatytos ir ankstesniais metais…
Objektų, kuriems 2024-aisiais suplanuotos Kauno savivaldybės paramos lėšos, sąraše minima nemažai tvarkytinų ar jau tvarkomų pastatų savininkų (naudotojų), tarp kurių yra kitų verslo įmonių, įstaigų, būstų administratorių ar fizinių asmenų.
Pastarieji – nuasmeninti, bet ir per minimą programą jiems numatyta savivaldybės parama neretai siekia vos keletą tūkstančių eurų, dažnai – tik namo tvarkybos projektams parengti.
