Už projektą po svarstymo balsavo 55, susilaikė – 23, prieš 19 parlamentarų.
Siūlomam įstatymo projektui nepritarė parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis, akcentavęs, kad pasiūlymu nėra sukuriama tinkama šeimos bei būsto politika.
„Mano vertinimu čia nėra nei būsto, nei regioninės, nei šeimos politikos. Dėl to siūlau balsuoti prieš ir imtis rimtų, konceptualių sprendimų, stiprinant regionus ir šeimas, kurios nori ten keltis“, – antradienį Seimo plenarinių posėdžiu salėje kalbėjo L. Kukuraitis.
Vis tik socialdemokratas Algirdas Sysas tikino pritarsiantis projektui, tačiau, anot jo, būsto politika Lietuvoje nėra priimtina.
„Pritariu šiam įstatymo projektui, kurį patobulino komitetas, bet aplamai tai, ką mes darome su būsto politika, tikrai nepriimtina“, – sakė A. Sysas.
Subsidijos dydis turėtų būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų). Įsigyjamo būsto maksimali vertė turėtų siekti 120 tūkst. eurų. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų.
Projekte numatoma, kad turėtų būti atsisakoma būsto statybų finansavimo. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas. Taip pat nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas.
Siūloma atsisakyti ir laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui.
Taip pat siekiama įvirtinti nuostatą, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos. Lietuvos banko vertinimu, parama rajonų savivaldybėms, esančioms aplink tris didžiausius miestus, gali prisidėti prie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos disbalanso.
