„Savivaldybės žiniomis, Aplinkos ministerija ieško teisinių galimybių nacionalizuoti pastatą. Šiuo metu teisinė bazė to padaryti neleidžia. Kol kas teisinio vertinimo tam, kad tai galėtų būti įgyvendinta, iš ministerijos Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi“, – pakomentavo Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.
Savivaldybės atstovas priduria, kad savivaldybė savo ketinimų griauti Maskvos namus neatsisako. Taip yra nusprendęs Vilniaus apylinkės teismas. Vilniaus miesto savivaldybė šiam sprendimui pritaria ir laikosi pozicijos, kad jis turėtų būti įvykdytas.
Tuo tarpu kol Aplinkos ministerija ieško būdų pastatą nacionalizuoti, savivaldybė negali pateikti jokių datų, kada pastatas galėtų būti nugriautas, kad negadintų miesto vaizdo.
Maskvos namai turėjo būti nugriauti dar iki 2023 m. pabaigos. Tada buvo aiškinama, kad griovimo darbai neprasidėjo dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2016-ųjų gruodį pripažino 2008-aisiais Vilniaus savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją, t.y. viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ išsiimti naują leidimą ir pagal jį pertvarkyti statinį.
Statytojui nepertvarkius statinio, viešoji įstaiga įpareigota jį nugriauti, o šiai to nepadarius, teismas leido griovimo darbus vykdyti Statybos inspekcijai. 2020-ųjų vasarį sprendimo vykdymą pratęsė dviem metams, galutiniai jo vykdymo terminai suėjo pernai spalį.
Maskvos namų Vilniuje idėja vystyta nuo 2004-ųjų, po tuomečio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo apsilankymo Vilniuje, karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse. Tuomet nutarta panašų Vilniaus namų projektą vykdyti ir Maskvoje.
2017 metų Valstybės saugumo departamentas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad Maskvos namų projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
