Tiesa, kartais priimant sprendimą laimi tiesiog emocijos arba tam tikro laikmečio suformuotos tendencijos, pavyzdžiui, nuošalių sodybų pirkimas pandemijos laikotarpiu, tačiau tiek nekilnojamo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, tiek psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė sutaria, jog „sodybų pilnėjimo metas“ jau praeityje, o gyvenamojo būsto pirkimas grįžo į maksimalaus racionalumo rėmus.
Visuomenė grižo į socialinius rėmus
Psichoterapiautės teigimu, karantino laikai daugeliui buvo tarsi atostogos, kai žmonės galėjo daugiau laiko skirti sau, pabūti ramybėje, atsipūsti nuo įtampos ir greitai besisukančio pasaulio. Tuo pačiu tai buvo apribojimų metas, todėl daugeliui norėjosi daugiau laisvės ir erdvės sau.
„Žmonių noras susikurti sau namus už miesto, toliau nuo kitų buvo paskatintas karantino, nes buvimas urbanizuotose vietovėse buvo ribojamas. Žmonės paprasčiausiai norėjo didesnių namų, daugiau vietos, kur tilptų darbo vieta, kur galėtų atvykti draugai ir artimieji, taip pat reikėjo daugiau vietos pasivaikščiojimams lauke, augintinių išvedžiojimui, sportui, todėl butai ir miesto erdvės tapo nepatogios“, – sako „Anima psichologija“ klinikos įkūrėja, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Visgi, jos teigimu, šiandien visuomenė didžiąja dalimi jau yra grįžusi įprastą gyvenimą – žmonės ir patys siekia socialinių kontaktų, ir, kalbant apie darbą, iš dalies yra verčiami juos turėti, nes vis dažniau girdima apie nuotolinio darbo apribojimus.
„Pandemija paliko pėdsakus mūsų gyvenimuose, dabar mes turime daugiau supratimo apie laiką sau, turime paveldėję tam įpročius, tokius kaip nuotolinis darbas, tačiau didžiąja dalimi esame priversti grįžti į buvusius rėmus, nebent norime tam priešintis ir kurti savas taisykles“, – sako ji.
Kalbant apie būsto pasirinkimą šiandien, psichoteriautė sako, kad sprendimas kur ir kokį būstą įsigyti vėl tapo visiškai individualus ir nepavaldus tendencijoms.
„Ką girdžiu, tai pandemija paskatino žmones rinktis sau patogesnį, malonesnį būstą, tačiau koks tas būstas ir kur jis yra, priklauso nuo daug faktorių – nuo žmogaus charakterio savybių, nuo jo veiklos, pomėgių, galbūt šeimyninės padėties ar net vaikystės įpročių, galiausiai nuo gyvenimo periodo“, – aiškina ji.
Vieniems patogumą ir malonę suteikia būstas senamiestyje, kitiems kažkur arčiau gamtos, dar kitiems pritinka būstas miesto mikrorajone, kur aplink išsidėsčiusi visa būtiniausia infrastruktūra – biurai, mokyklos ir darželiai, sporto klubai bei prekybos ir pramogų centrai.
Rekomenduoja atsižvelgti į poreikius
Gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras ieškantiems būsto pataria atsivežti ne tik į jo kainą, bet ir į tai, ar to būsto vieta atitinka gyvenimo būdą ir poreikius, ar ten patogu gyventi atsižvelgiant į šeimos poreikius.
„Pavyzdžiui, dažnai šeimos su vaikais susižavi kotedžu arba nuosavu namu užmiestyje, tačiau neįvertina kiek laiko ir pinigų kainuos kelionės į darbą, mokyklas ir darželius bei kitas veiklas, koks automobilių srautas iš tos vietos vyksta kas rytą ir vakarą. Lygiai taip pat galima susižavėti gyvenimo senamiestyje idėja, tačiau vėliau tenka suprasti, kad toje vietoje visos švietimo įstaigos tiesiog perpildytos ir idėja apie gyvenimą be automobilio liko tik svajonė“, – dėsto ekspertas.
Jo teigimu, jei šeima orientuojasi į vaikų poreikius, jei norima prieinamų mokyklų ir darželių netoliese, jei reikia viešojo transporto stotelių, jei norima saugios žaidimų aikštelės uždarame kieme, šie poreikiai dažniau išpildomi Vilniaus miegamuosiuose mikrorajonuose – Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Bajoruose, Santariškėse, Pilaitėje ir t.t.
Vyresniems gyventojams labiau aktualios sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės, maisto parduotuvės, tačiau vėlgi, jos lengviau pasiekiamos miegamuosiuose rajonuose.
Sostinės pakraščiai, pasak jo, laimi ir kokybiško laisvalaikio prasme.
„Jei žmonės mėgsta aktyvų laisvalaikį ir sportą lauke, tačiau gyvena ir dirba mieste, jiems vėlgi bus patogiau gyventi ten, kur driekiasi miškai, pažintiniai takai ir regioniniai parkai, mat beveik visi toliau nuo centro esantys mikrorajonai gali pasigirti vaizdingomis vietovėmis, tokiomis, kaip, pvz. Visorių miškas Fabijoniškių mikrorajone“, – sako įmonės vadovas ir patikslina, jog be abejonės centrinė miesto dalis turi savo pranašumų, tačiau ir kainų skirtumas yra didžiulis.
Svarbiausia renkantis būstą vadovautis ilgalaike perspektyva, atsižvelgti į savo ir savo šeimos poreikius, taip pat įvertinti kaip būsto aplinka keisis ateityje, kokią vertę ji atneš.
