Namas piliakalnio priešpilyje, nuo kurio atsiveria įspūdinga Nemuno panorama, buvo laikomas vienu gražiausių Veliuonoje.
Jis 1938-aisiais šalia XVII a. bažnyčios pastatytas toje vietoje, kur kadaise stovėjo Vytauto Didžiojo pilis. Vietos meistrų medinis statinys nenukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Sovietmečiu kurį laiką čia veikė mokykla, bendrabutis, siuvykla, o vėliau namas buvo apleistas. Pastatas, ko gero, būtų sunykęs, jei į Veliuoną privatizavimo laikų pradžioje nebūtų atvykęs anuomet Kaune gyvenęs Danijos verslininkas Johnas Baymleris Nilssonas (1945–2013).
Johnas namą suremontavo, viduje nieko neišgriovė, paliko ne tik sienas, bet ir senąsias grindis. Name jis apsigyveno su žmona latve dailininke Bela.
Nilssonai namuose įkūrė meno centrą, atvykdavo studentai, aktoriai, vykdavo plenerai. Johnas buvo tiesiog įsimylėjęs Veliuoną, stengėsi ją gražinti, parėmė ne vieną miestelio projektą, renginius.
„Johnas Veliuonai padarė daug gero. Jis globojo menininkus, turėjo puikią meno kolekciją“, – sakė Veliuonos krašto muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.
Iki šiol miestelyje gyvuoja anuomet mecenato organizuota Kiauliakepės šventė, kurioje dalyvaudavo tokie atlikėjai, kokių veliuoniškiai gyvenime nebūtų pamatę, jei ne Johnas.
Beje, danui Veliuonoje teko patirti ir karčių įspūdžių, kai jis 2011 metais paskolino 10 tūkst. litų (beveik 3 tūkst. eurų) projektui, kuris rajonui suteikė galimybę gauti milijoninę Europos Sąjungos paramą miesteliui sutvarkyti.
Tuometė Jurbarko rajono valdžia Johnui skolos negrąžino – esą nebuvo juridinio pagrindo, netinkamai sudaryta sutartis, siūlė bylinėtis. Anuomet Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius (1949–2023) kalbėjo, kad iš gėdos negali Johnui žiūrėti į akis.
Seniūnas danui atidavė 5 tūkst. litų, kuriuos taupė abiejų kelių sąnarių operacijoms. Savivaldybė skolos taip ir neatidavė.
Kai Johnas mirė, jo žmona pardavė 500 kvadratinių metrų ploto namą, nes buvo per sunku jį išlaikyti. Tačiau ji neišvažiavo iš Veliuonos, miestelyje nusipirko mažesnį namuką.
Namą prieš kelerius metus nusipirko kauniečių verslininkų šeima. Kovo 12-ąją apie 9 val. ryto netoli dirbantys seniūnijos darbininkai pastebėjo, kad iš vieno kamino ant nendrinio stogo krinta kibirkštys.
Miestelio žmonės pasakojo matę, kad gaisras prasidėjo nuo stogo ties kaminu. Stogas dengtas nendrėmis. Per 20 minučių jo nebeliko.
„Vėjas nešiojo degančias nendres. Nors saugojome, kad nuo jų neužsidegtų sausa žolė, vis dėlto teko gesinti šlaitą“, – sakė Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta.
Nebeliko stogo, įkrito perdanga, išdegė vidus ir jame buvęs turtas, išvirto šiaurinė siena. Taip pat teko nugriauti keturis kaminus.
