Taikos sutartis apima Senojo Preilos žvejų uosto teritoriją (kurioje prieš aštuoniolika metų bendorovė „Sabonio klubas ir partneriai“ pastatė vasarnamius), kuomet teismai panaikino detaliuosius planus, prieštaravusius tuomet galiojusiai Vyriausybės patvirtintai Kuršių nerijos planavimo schemai (Generaliniam planui).
Nuožmi kova – daug metų
Kaip anksčiau rašė dienraščio „Lietuvos ryto“ žurnalistas Gediminas Pilaitis, vasarnamių kompleksas buvusiame Preilos uostelyje, naujai suplanuotame 6948 kvadratinių metrų ploto sklype, iškilo 2005 metų vasarą. Pagal projektą šioje vietoje, nugriovus senas pašiūres, turėjo būti pastatyta pontoninė prieplauka pramoginiams laivams, uostelis su patalpomis žvejams, 300 kvadratinių metrų ploto botelis lankytojams.
Tačiau Kuršių marių pakrantėje iškilo penkiolika vasarnamių. Bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ jau pradėjo siūlyti juos pirkti, bet teismas prokurorų prašymu visas statybas Preiloje sustabdė. Konstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Kai įsisuko teismų karuselė, kauniečiai buvo priversti skelbti, kad vasarnamių pirkimo sutartys nebegalioja, ir ėmė grąžinti pirkėjams įmokas.
Bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ savininkai nepripažino, kad vasarnamiai Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastatyti pažeidžiant generalinį planą, draustinio naudojimo teisinį režimą, įstatymus. Bendrovė, regis, dar tada tikėjosi juos išsaugoti. Buvęs garsus krepšininkas Arvydas Sabonis vasarvietę Preiloje vadino boteliu jachtininkams. Tačiau jokie burlaiviai čia nesišvartuoja – nėra uostelio su prieplauka jachtoms.
„Bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ pažeidė viską, ką tik buvo įmanoma pažeisti, – vietoj detaliajame plane numatytų septynių pastatų iškilo penkiolika. Neringos valdžiai nuolaidžiaujant neva jachtininkų reikmėms statytas botelis – tik akių dūmimas“, – piktinosi tuometė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė, dabar patarėja Rūta Baškytė.
Kauno bendrovės advokato Gintaro Černiausko siūlyta taikos sutartis aplinkosaugininkams tada buvo nepriimtina – ji parengta taip, kad valstybės įstaigoms ir prokurorams reikėtų pripažinti vasarnamių statybos ir jų registravimo teisėtumą.
Iš naujo atliktos teritorijų planavimo procedūros
Statinių statybą Senojo Preilos žvejų uosto teritorijoje numatė ir Generalinis planas, tačiau tuomet (prieš tris dešimtmečius) buvo kalbama tik apie komunalinės paskirties pastatus, tenkinančius žvejybos verslo reikmes. Visgi, pats laikmetis padiktavo, kad Neringai, ypatingai Preilos gyvenvietei, labiau reikia rekreacinės paskirties pastatų.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsirado galimybė pastatų savininkams įteisinti tuos statinius, kurie galimi pagal naujus teritorijų planavimo dokumentus – pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą. Šiuose dokumentuose Preilos botelio teritorijoje buvo numatyti rekreacinės paskirties pastatai, todėl ir sutarta esančių statinių negriauti, o tik taisyti jų architektūrinę išraišką.
Taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ir sudaryta 2013-ųjų metų gruodį.
„Sutarties įgyvendinimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Kainavo daug laiko, lėšų ir kantrybės. Iš naujo teko atlikti sudėtingas teritorijų planavimo procedūras, koreguoti pastatų architektūrinę išraišką. Priimti sprendimus dėl šiandien nebeaktualių sprendinių,“ – apie ilgą Taikos sutarties įgyvendinimo kelią paskojo Neringos meras Darius Jasaitis.
Įgyvendinant šią Taikos sutartį, buvo iš naujo atliktos teritorijų planavimo procedūros pagal galiojančius teisės aktus, gauti statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę statyti esamiems statiniams.
Vadovaujantis šia sutartimi, Neringos savivaldybės nuosavybėn buvo neatlygintinai perduotas brndrovės „Preilos uostas“ įrengtas privažiavimo kelias, inžineriniai tinklai, pontoninis tiltas. Savivaldybei taip pat perduotas laivų nuleidimui bei jų iškėlimui skirtas slipas bei žvejų įrangos iškrovimui skirta aikštelė. Visi šie objektai skirti naudotis vietos bendruomenei bei kurorto svečiams.
„Preilos uostas“ taip pat pastatė uosto aptarnavimui skirtą pastatą, kuriame penkiolikos kvadratinių metrų patalpa skirta naudotis Neringos savivaldybės reikmėms.
Šalių susitarimu išardytas dar 2002-aisiais pastatytas pietinis įvažiavimas (trinkelėmis išklotas keliukas), nebeatitinkantis šiandieninių reikmių.
Meras džiaugiasi sutartimi
„Buvo akimirkų, kai atrodė, kad esame aklavietėje ir tai būtų reiškę pastatų griovimą, ilgus teisminius procesus dėl žalos atlyginimo už prarastą turtą, ir kaip jau rodo praktika, didžiulės išlaidasi“, – svarstė meras.
Statinių statybą Senojo Preilos žvejų uosto teritorijoje numatė ir Generalinis planas, tačiau tuomet (prieš tris dešimtmečius) buvo kalbama tik apie komunalinės paskirties pastatus, tenkinančius žvejybos verslo reikmes. Visgi, pats laikmetis padiktavo, kad Neringai, ypatingai Preilos gyvenvietei, labiau reikia rekreacinės paskirties pastatų.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsirado galimybė pastatų savininkams įteisinti tuos statinius, kurie galimi pagal naujus teritorijų planavimo dokumentus – pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą. Šiuose dokumentuose Preilos botelio teritorijoje buvo numatyti rekreacinės paskirties pastatai, todėl ir sutarta esančių statinių negriauti, o tik taisyti jų architektūrinę išraišką.
Taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ir sudaryta 2013-ųjų metų gruodį.
„Sutarties įgyvendinimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Kainavo daug laiko, lėšų ir kantrybės. Iš naujo teko atlikti sudėtingas teritorijų planavimo procedūras, koreguoti pastatų architektūrinę išraišką. Priimti sprendimus dėl šiandien nebeaktualių sprendinių,“ – apie ilgą Taikos sutarties įgyvendinimo kelią paskojo Neringos meras Darius Jasaitis.
Įgyvendinant šią Taikos sutartį, buvo iš naujo atliktos teritorijų planavimo procedūros pagal galiojančius teisės aktus, gauti statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę statyti esamiems statiniams.
Vadovaujantis šia sutartimi, Neringos savivaldybės nuosavybėn buvo neatlygintinai perduotas brndrovės „Preilos uostas“ įrengtas privažiavimo kelias, inžineriniai tinklai, pontoninis tiltas. Savivaldybei taip pat perduotas laivų nuleidimui bei jų iškėlimui skirtas slipas bei žvejų įrangos iškrovimui skirta aikštelė. Visi šie objektai skirti naudotis vietos bendruomenei bei kurorto svečiams.
„Preilos uostas“ taip pat pastatė uosto aptarnavimui skirtą pastatą, kuriame penkiolikos kvadratinių metrų patalpa skirta naudotis Neringos savivaldybės reikmėms.
Šalių susitarimu išardytas dar 2002-aisiais pastatytas pietinis įvažiavimas (trinkelėmis išklotas keliukas), nebeatitinkantis šiandieninių reikmių.
„Buvo akimirkų, kai atrodė, kad esame aklavietėje ir tai būtų reiškę pastatų griovimą, ilgus teisminius procesus dėl žalos atlyginimo už prarastą turtą, ir kaip jau rodo praktika, didžiulės išlaidasi“, – svarstė meras.
