Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad senų daugiabučių keitimą naujais būtina įteisinti dėl to, kad dabar norint tokį sumanymą paversti realiu sprendimu nėra jokios tvarkos. Ji galiotų tuo atveju, kai pastatas būtų pripažintas pavojingu gyventi.
Tačiau verslo atstovai primena, kad reikėtų pradėti ne nuo tokios tvarkos kūrimo, o sprendimo, kuris sukurtų galimybę be prievartos žmogui persikelti iš senųjų namų į naujus.
Gera idėja, bet...
NT agentūros vadovas Algimantas Bružas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad palaiko ministerijos idėją, kuri sektoriuje nėra naujiena, apie ją diskutuojama daug metų.
„Aš asmeniškai palaikyčiau tokią idėją, manau, kad tai yra pakankamai racionali mintis, kad ne viską reikėtų renovuoti. Nes, daugeliu atvejų, bent jau mano asmenine nuomone, renovacija yra problemos nustūmimas, užkonservavimas“, – sakė A. Bružas.
Anot jo, renovacija ne visada geriausias sprendimas blokiniams daugiabučiams, kurie buvo statomi „greitos, paprastos statybos sovietmečiu, komunizmo siekis tai dienai patenkinti poreikį“.
„Blokiniai daugiabučiai pagal savo konstrukcijų ypatybes buvo pastatyti maksimaliam 40–50 metų laikotarpiui, o po 30 metų turėjo būti kapitaliai remontuojami pertvarkant rišamuosius mazgus. Blokiniame name kiekviena siena, kiekvienas sujungimas yra kaip laikantis, jis yra kaip kortų namelis, o korozija ir atviros siūlės yra ne viename daugiabutyje, nežinau, ar jų paslėpimas yra racionalus ir ilgalaikis sprendimas“, – pasakojo A. Bružas.
„Dauguma jų jau yra senesni nei 50 metų, neramu, kad užkonservuojama, slepiama“, – pridūrė jis.
„Aidilos“ vadovas sako, kad kiekvieno blokinio daugiabučio būklę reikėtų vertinti individualiai.
A. Bružo vertinimu, namo griovimas ir naujo statymas jo vietoje nors ir gera, bet sunkiai pasiekiama idėja dėl Konstitucijos garantuojamų teisių į žmogaus turtą: „Realiai tai sunkiai realizuojamas sprendimas – konstitucinė žmogaus teisė į nuosavybę, jo sutikimas ir visa kita.“
Tuo metu vienos uostamiesčio statybų bendrovės vadovas, prašęs neatskleisti jo vardo, sakė, kad ministerijos siūlymą vertina kaip populistinį ir neapgalvotą, nes rimta problema sprendžiama ne taip, kaip reikėtų – nuo sprendimo dėl kompensacijų ir gyventojų iškeldinimo.
„Reikia pradėti nuo kažkokio fondo, kompensavimo mechanizmo, o dabar – viskas ne nuo to galo. Populistai, ne kitaip“, – sakė vadovas.
Žmonės turėtų norėti išsikelti
Kaip sukurti sąlygas, kad seno daugiabučio gyventojas be didelių ginčų išsikraustytų gyventi kitur arba prisiglaustų laikiname būste – esminis, bet neatsakytas klausimas.
Anot naujienų agentūros BNS, apie senų daugiabučių griovimą ir naujų statymą jų vietoje trečiadienį kalbėjęs S. Gentvilas teigė į tai negalintis atsakyti, bet pasiūlymus žada turėti vasaros.
„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo (...) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S. Gentvilas.
NT agentūros „Aidila“ vadovas A. Bružas sako, kad žmonėms reikia sukurti tokias sąlygas, kad jie patys norėtų kraustytis į naujus namus.
„Aš matau, kad tai galėtų būti pasiekiama per ekonominę prizmę, jeigu rinka leidžia, aplinkybės leidžia, gal savivaldybė galėtų kooperuotis su verslu ir pasiūlyti „nuvargusio“ namo gyventojams kažkokias geresnes sąlygas, kad jis savaime, geranoriškai sutiktų kraustytis, be jokios prievartos. Paskatos turi būti iš visų pusių, bet iš principo tai gera, perspektyvi mintis“, – kalbėjo A. Bružas.
Jis neatmetė idėjos, kad viena iš priemonių galėtų būti didesni NT mokesčiai tiems, kurie nesutinka palikti pavojingu gyventi pripažinto buto.
„Galbūt ir mokestine prasme reikia bandyti reguliuoti ir apmokestinti didesniu NT mokesčiu gyventojus, kurie gyvena rizikingame name ir nesutinka ieškoti sprendimų“, – teigė A. Bružas.
Jis taip pat abejojo, ar tokia mintis išspręstų senų pastatų problemas visoje Lietuvoje, nes ne visur apsimokėtų investuoti į pastatų griovimą ir naujų statymą, be to, NT projektų vystytojus apribotų infrastruktūra.
„Nežinau, ar daug impulso suteiktų NT sektoriui, nes vystytojui visuomet yra daug lengviau statyti plyname lauke, nei kažką griauti ir derintis prie esamos situacijos, infrastruktūros suspaustoje erdvėje. Tai nėra paprasta“, – sakė A. Bružas.
Ne pirmas bandymas
2013 metais Klaipėdoje jau diskutuota apie senų namų griovimą keičiant juos naujais. Tuo metu dėmesio centre buvo gyvenamasis kvartalas tarp Kauno gatvės ir senamiesčio, Šilutės plento ir Taikos prospekto.
Tąkart miesto strategai kėlė idėją griauti vadinamąsias „chruščiovkes“ – praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje statytus daugiabučius, kurie laikyti susidėvėjusiais, itin neefektyviai naudojančiais šilumą, neestetiškos išvaizdos.
Architektų ir NT vystytojų nuomone, nugriautų tokių namų vietoje būtų galima statyti didesnius pastatus, o parduoti papildomi butai kompensuotų transformacijos išlaidas.
Ir 2013 metais idėjos šalininkai abejojo, kad ji sunkiai įgyvendinama dėl tos pačios priežasties – gyventojų iškeldinimo ar kompensacijų žmonėms.
Šiandien daug „chruščiovkių“ šiame kvartale jau yra renovuotos.
Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kaip tokiu būdu buvo pertvarkyti ištisi kvartalai. Jungtinės Karalystės didmiestyje Liverpulyje seni pastatai nuo žemės paviršiaus nušluoti siekiant naikinti socialinių problemų židinį gyventojams pasiūlius naujus būstus.
